Vos tik sušyla orai, erkės tampa aktyvios. Nors vasara dar tik artėja, erkių sezonas Lietuvoje jau įsibėgėjęs. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pastebi, kad daugelis žmonių vis dar nežino pagrindinių Laimo ligos ir erkinio encefalito skirtumų. O tai svarbu, jei norime laiku atpažinti ligą ir pradėti tinkamą gydymą.
Laimo liga – tai bakterinė infekcija, kurią galima išgydyti
„Laimo liga – tai bakterinė infekcija, kurią sukelia Borrelia bakterijos. Dažniausias pirmasis simptomas – raudona dėmė ar žiedas aplink įkandimo vietą, atsirandantis per kelias dienas ar savaites. Taip pat gali pasireikšti nuovargis, galvos skausmas, sąnarių bei raumenų skausmai, karščiavimas. Negydoma liga gali pažeisti sąnarius, širdį ir nervų sistemą“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Įdomupaskaityti
Laimo ligos simptomai pasimato ne iš karto – tai gali trukti iki kelių savaičių. Jei per artimiausias kelias savaites atsiranda bent vienas iš minėtų simptomų – būtina kreiptis į gydytoją.
„Pašalinus įsisiurbusią erkę, po maždaug dviejų savaičių galima atlikti greitąjį Laimo ligos testą namuose, nes raudonoji dėmė ne visada atsiranda, o jei atsiranda, gali būti ne toje vietoje, kurioje buvo įkandimas“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Erkinis encefalitas – virusas, pažeidžiantis smegenis
Erkinis encefalitas – tai virusinė infekcija, kuri gali pažeisti smegenų dangalus ir nervų sistemą. Pasak vaistininkės, šiai ligai dažnai būdingos dvi stadijos:
„Pirmoji banga primena peršalimą – karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas. Po kelių dienų žmogaus būklė gali pagerėti, tačiau netrukus prasideda antroji, sunkesnė banga: aukšta temperatūra, pykinimas, sąmonės sutrikimai, koordinacijos problemos, sprando sustingimas ar skausmas“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Erkinio encefalito inkubacinis laikotarpis trunka iki 7–14 dienų, bet simptomai gali pasireikšti ir anksčiau.
Skirtingos ligos – skirtingi gydymai
„Laimo liga yra gydoma antibiotikais, todėl ankstyvas jos nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Tačiau jei liga diagnozuojama per vėlai, pasekmės gali būti ilgalaikės – lėtiniai sąnarių skausmai, nervų sistemos sutrikimai“, – pasakoja vaistininkė E. Ramaškienė.
Erkinis encefalitas – nepagydoma virusinė infekcija. Anot vaistininkės, gydymas – tik simptominis, todėl vienintelis veiksmingas būdas apsisaugoti yra vakcinacija.
„Erkinis encefalitas gali pažeisti smegenis ir periferinius nervus. Dalis žmonių po ligos lieka su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais – lėtiniais galvos skausmais, koncentracijos sutrikimais, miego problemomis, nuotaikos pokyčiais ar net paralyžiumi. To galima išvengti pasiskiepijus“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
Ragina pasiskiepyti to dar nespėjusius padaryti
„Dauguma žmonių mano, kad skiepytis reikėjo žiemą ar ankstyvą pavasarį. Tačiau net ir dabar pasiskiepyti nėra vėlu. Nespėjusieji pasiskiepyti gali pasirinkti pagreitintą vakcinacijos schemą. Tai reiškia, kad šiandien pasiskiepijęs žmogus jau po pusantro mėnesio gali turėti dalinai įgytą imunitetą erkiniam encefalitui“, – sako vaistininkė E. Ramaškienė.
Atlikus pilną pagrindinio skiepijimo planą, kurį sudaro trys skiepo dozės, įgyjamas imunitetas.
„Antrąjį skiepą galima atlikti praėjus vos 14 dienų arba 1 mėnesiui po pirmojo. Tada susidaro 70 proc. apsauga. Trečiajai dozei reikėtų atvykti praėjus 5-12 mėnesių nuo antrojo skiepo. Pabaigus pagrindinę skiepijimo schemą, palaikomoji dozė reikalinga po 3 metų. Labai svarbu laiku atvykti skiepų, todėl rekomenduojama vakcinacijos datas žymėti skiepų pase arba kalendoriuje“, – primena vaistininkė.
