Šios akcijos globėjas Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius ir VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo medikai kviečia Jurbarko rajono gyventojus neatlygintinai tapti kraujo donorais. Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, praradę didelį kraujo kiekį dėl sunkių chirurginių operacijų, patirtų traumų, avarijų ar kitų priežasčių.
„Kviečiu bendruomenę prisidėti prie šios problemos sprendimo – palaikyti neatlygintinos kraujo donorystės idėją ir dalyvauti kraujo donorystės akcijoje, kuri vyks Jurbarko rajono savivaldybėje š. m. vasario 25 d. Jūsų duotas kraujas padės ligoniams sveikti, gelbės jų gyvybes, todėl kviečiu nelikti abejingais“, – sakė Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Kraujo donorystės akcija vyks vasario 25 d. Jurbarko rajono savivaldybės mažojoje salėje (II a.) nuo 10.00 iki 14.00 val.
Kas gali tapti kraujo donoru?
Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?
Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.
Kaip pasirengti kraujo donorystei?
Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau nei įprasta skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.
Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?
Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.
Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?
Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.
Kaip elgtis po kraujo davimo?
Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.
Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra
konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.
Dėl papildomos informacijos apie kraujo donorystės akciją galite kreiptis į Donorystės koordinatorę Indrę Stašinskienę telefonu 8 685 01 499.
Lina Lukošiūtė
Jurbarko rajono savivaldybės
Tarybos ir mero sekretoriato viešųjų ryšių specialistė
