Atsižvelgiant į Jurbarko rajono savivaldybės bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos prašymą įvertinti patyčių paplitimo mastą Jurbarko krašto mokyklose bei 2016 m. vasario mėn. 10 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo įsakymą Nr. ŠS 6-64 „Dėl patyčių apklausos vykdymo Jurbarko rajono bendrojo ugdymo mokyklose ir darbo grupės sudarymo“, 2016 m. vasario-balandžio mėnesiais vienuolikoje rajono mokyklų (iš šešiolikos galimų) vykdytas patyčių paplitimo tyrimas. Jį atliko Jurbarko švietimo centro specialistai.
Tyrimas atliktas Jurbarko rajono gimnazijose – Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus, Jurbarko r. Eržvilko, Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų bei šiose Jurbarko rajono pagrindinėse mokyklose – Naujamiesčio, Vytauto Didžiojo, Viešvilės, Smalininkų Lidijos Meškaitytės, Vadžgirio, Šimkaičių Jono Žemaičio, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio ir Klausučių Stasio Santvaro. Tyrimui atlikti buvo sukurta anketa, kuri buvo pateikta 3-4 ir 5-10 bei I-IV gimnazijos klasių mokiniams. Apklausta daugiau nei pusė Jurbarko rajono ugdymo įstaigose besimokančių mokinių. Jaunesniųjų grupėje – 68 proc., vyresniųjų – 62 proc. vaikų, tai rodo tyrimo patikimumą bei realų patyčių paplitimo mastą rajono ugdymo įstaigose.
Gegužės 23 d. Jurbarko rajono savivaldybėje buvo pristatyti šio tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos. Juos pristatė Jurbarko švietimo centro direktorė Aušra Baliukynaitė kartu su pavaduotoja Audrone Kriščiukaitiene.
Analizuojant patyčių paplitimo būdus, formas, dažnį ir vietą, paaiškėjo, kad 44 proc. apklaustųjų 1-2 kartus per mėnesį patiria pravardžiavimąsi, apkalbinėjimą, ignoravimą, 7 proc. vaikų – apstumdomi, apspardomi, mušami, grasinama. Daugiausia patyčių vaikai patiria mokyklos koridoriuose, laiptinėse, kabinetuose ar mokyklos kieme, todėl būtina sustiprinti mokytojų budėjimą pertraukų metu.
Paaiškėjo ir tai, kad 10 proc. mokytojų dažnai patys tyčiojasi iš mokinių. 6 proc. mokytojų matydami, kad yra tyčiojamasi, šio veiksmo nestabdo, o 38 proc. – stabdo tik kartais. Domėtasi ne tik, ar mokytojai reaguoja į patyčias, bet ir kaip patys mokiniai elgiasi pamatę patyčių atvejį mokykloje. Liūdna tai, kad vaikai taip pat yra linkę stebėti ir nesikišti (29 proc.), kiti nurodo, jog išvis nėra matę patyčių situacijos (24 proc.).
Analizuojant mokinių požiūrį į patyčias, nustatyta, jog kai kurie mokiniai (17 proc.) mano, jog patyčios yra normali vaikų bendravimo dalis. Manančių, jog informuoti suaugusiuosius, kada iš jų tyčiojasi kiti mokiniai, yra blogai nurodo 34 proc. vaikų. 32 proc. nurodo, jog pranešti suaugusiesiems apie vaiką, kuris tyčiojasi iš kitų, yra blogai. Tai leidžia kelti prielaidą, jog apie šią problemą nėra iki galo išdiskutuota su vaikais, nepaaiškintas patyčių plitimo modelis. Vaikai neturi tvirtos pozicijos, jog patyčios nėra ir negali būti normali vaikų bendravimo dalis.
Vaikų požiūris nesikreipti į suaugusįjį patiriant patyčias lemia tolimesnes problemas, tokias, kaip vengimas mokykloje tokių vietų, kur galima sulaukti patyčių, nenuėjimas į kai kurias pamokas, neatėjimas į mokyklą. Reakcijos, kada iš tavęs yra tyčiojamasi, yra labai individualios ir subjektyvios, tačiau neginčytinai darančios žalą jaunam žmogui.
Klausiant mokinių, „ką mokytojai galėtų padaryti, kad sustabdytų patyčias mokykloje?“, mokiniai įvardija didesnį poreikį bendravimo su mokytojais, švietimo pagalbos specialistais, o ne tik mokymo medžiagos išdėstymą. Pasak Jurbarko švietimo centro specialistų, vaikai išreiškė aiškią poziciją, kad jiems reikia ir trūksta bendravimo su suaugusiais, žinių, kaip elgtis patyčių atveju.
Atkreiptinas ugdymo įstaigų vadovų dėmesys, jog labai svarbu, kad ugdymo įstaigose dirbantys pedagogai įgytų ir tobulintų ne tik mokomo dalyko kompetencijas, bet ir tobulintų kvalifikaciją socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityse.
Pagalba turi būti kompleksinė, savalaikė, profesionali, skirta ne tik nukentėjusiam, bet ir besityčiojančiam, o pedagogas – tas asmuo, kuris reaguoja laiku ir nesityčioja pats.
Mokykla turėtų būti ta aplinka, kurioje vaikas ne tik įgyja gerus mokymosi ir žinių pagrindus, bet patenkina vieną iš svarbiausių saugumo poreikį, kuris yra sveikos, brandžios asmenybės išsivystymo pagrindas.
Remiantis patyčių apklausos rezultatais, mūsų rajono mokyklose – patyčios egzistuoja, todėl turime reaguoti ir imtis tam tikrų veiksmų. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Zita Tytmonienė informavo, kad gauti tyrimo rezultatai bus aptarti mokyklose ir bus rengiami planai, kaip keisti susidariusią situaciją.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis parengė
Lina Lukošiūtė
Jurbarko rajono savivaldybės
Tarybos ir mero sekretoriato viešųjų ryšių specialistė
