Paskutinį liepos savaitgalį Klaipėdoje vyksianti Jūros šventė – vienas didžiausių renginių Lietuvoje. Čia susirenka šimtai tūkstančiai lankytojų iš visos Lietuvos, todėl institucijos bei įmonės, kurios renginio metu rūpinsis dalyvių patogumu bei aplinkos švara, intensyviai dirba jau dabar.
Laukiama daugiau nei pusės milijono žmonių
„Tikimės, kad į Jūros šventę susirinks daugiau žmonių nei ankstesniais metais, mat šiemet vieną savaitgalį vyks net du dideli renginiai – tai tradicinė Jūros šventė, jau turinti savo gerbėjų ratą, kurie paskutinį liepos savaitgalį stengiasi praleisti Klaipėdoje.
Be to, tą patį savaitgalį vyks ir kitas stambus tarptautinis renginys – didžiųjų burlaivių lenktynės. Jos turėtų pritraukti papildomus srautus žmonių, norinčių pamatyti, kaip atrodo tie įspūdingieji ir romantizuoti burlaiviai.
Paprastai skaičiuojame, kad Klaipėda Jūros šventės metu sulaukia apie 500 tūkst. žmonių. Tikėtina, kad šiemet jų bus dar daugiau“, – pasakoja Dalia Grikšaitė, Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ kūrybos vadovė.
Beveik 400 papildomų konteinerių, prausyklų ir biotualetų
Jūros šventė – neeilinis, didelis ir ne vieną dieną trunkantis masinis renginys, kurio svečių skaičius keliskart viršija uostamiesčio gyventojų skaičių. Todėl jam atidžiai ruošiasi visos bendradarbiaujančios įmonės.
„Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius Laimonas Žemaitis pasakoja, kad rengiantis tokiai didelei šventei tenka pasitelkti ne tik nuosavą, bet ir kitų grupės įmonių įrangą.
„Vien biotualetų per šventę pastatysime 238. Juos nuolat aptarnaus 5 automobiliai ir dar vienas bus rezerve. Taip pat pastatysime 32 prausyklas, kad svečiai galėtų nusiplauti rankas, bei apie 120 papildomų atliekų konteinerių, kuriuos nuolat aptarnaus 2 ekipažai“, – pasakoja vadovas, kurio įmonė jau 4 metus darbuojasi Jūros šventėje.
Vien šios įrangos pastatymui prireiks bene pusantros paros – jų statymą planuojama pradėti trečiadienį vakare, o baigti – jau penktadienio rytą.
Didina apsukas
„Kaip ir kasmet, konteineriai bei biotualetai tvarkomi mažiausiai 3–4 kartus per parą. Pirmąkart jie iškraunami ir išvalomi labai anksti ryte, kai miestas dar neatsibudęs – apie 4–5 valandą ryto.
Antrąkart vykstame per pietus. Trečią ir, jeigu matome, kad konteineriai greitai pildosi, ketvirtąkart konteineriai ištuštinami prieš pat didžiųjų renginių pradžią. O per masinius renginius iki konteinerių bei biotualetų privažiuoti nebeįmanoma, o ir nesaugu – žmonių galybė ir didelės mašinos tiesiog negali prasiprausti iki reikiamos vietos“, – pasakoja L. Žemaitis.
Anot jo, per visą šventę surenkama maždaug 20–30 tonų atliekų. „Dažniausiai tai yra labai lengvos atliekos: plastikinės lėkštės, indai, popieriaus ir plastiko pakuotės. Jos, nors ir yra lengvos, užima nemažą plotą, taigi, per tris didžiulės šventės dienas atliekų susikaupia beveik 700 kubinių metrų“, – paaiškino „Ecoservice Klaipėda“ vadovas.
Šventę kuria visi
Žemaičio teigimu, miesto švara šventės metu priklauso ne tik nuo komunalinių tarnybų darbo, bet ir nuo dalyvių elgesio. Ne vietoje numesta šiukšlė bendro vaizdo gal ir nesugadins, tačiau čia svarbi ir žmogiška psichologija – kiekviena tokia šiukšlė ir kitus gali paskatinti sekti neatsakingųjų pėdomis.
„Gera šventinė atmosfera sukuriama bendromis organizatorių, dalyvių ir tarnybų pastangomis“, – pridūrė jis.
