Šiais laikais didelė dalis jaunų žmonių galimybių traukia ieškoti į miestus – per paskutinius dvidešimt metų kaimo gyventojų iki 25 amžiaus Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 30 proc. Taip pat, nors kaimuose vis dar gyvena trečdalis valstybės populiacijos, net 42 proc. jų yra vyresni nei 50 metų. 20–30 metų ūkininkai sudaro vos 13 proc., o ir šis skaičius kasmet mąžta.
Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių. Klaipėdos rajono, Kvietinių kaimo gyventojas Vaidotas Gelžinis ūkininkauti pradėjo būdamas 24 metų ir, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, savo ūkį tvarko su tokiu pat užsidegimu. Darbščiam ūkininkui sutvarkyti teritoriją bei atnaujinti techniką pagelbėjo parama, gauta pagal Europos Sąjungos (ES) finansuojamą Lietuvos kaimo plėtros programą, palaikančią iniciatyvas gerinti kaimo vietovių kultūrinį bei ekonominį vystymąsi.
Iš kaimo nesitrauks
Ūkininkyste Vaidotas verčiasi jau apie penkiolika metų. Pradėti šią veiklą paskatino paveldėta žemė – senelių perleistas ūkis. Metams bėgant prie turimos teritorijos prisidėjo nauji plotai ir šiuo metu V. Gelžinio valdos siekia net 700 hektarų. Ūkis yra mišrus, jame auga įvairios grūdinės kultūros: rapsai, kviečiai, miežiai, taip pat auginami ir galvijai, o išgaunama produkcija parduodama didmenininkams Lietuvoje. Valdyti greitai augantį ūkį yra nemenkas iššūkis, tačiau susidoroti su kasdieniais sunkumais padeda dešimt samdytų darbininkų ir šeimos palaikymas, lydintis kiekviename žingsnyje.
Savos žemės į miesto patogumus Vaidotas sakosi neketinąs iškeisti: „Lietuvos ūkis šiuo metu sparčiai vystosi, gyvenimas kaime gerėja, džiaugiuosi tuo, ką čia turiu, – pasakoja V. Gelžinis. – Esu kaimo žmogus, kiekviena mano diena prasideda ir baigiasi ūkio reikalais”. Galimybė dirbti mylimą darbą bei prisirišimas prie ūkio, laukų, kaimo aplinkos neleistų ūkininkui lengvai viso to atsisakyti.
Ūkis buvo įvertintas
Pasak ūkininko, laikui bėgant veiklos nemažėja: kiekvienas sezonas reiškia naujus darbus ir rūpesčius. Visgi, sunkus triūsas galiausia atsiperka. Vienas to pavyzdžių – gautas „Metų ūkio” apdovanojimas. Konkursą kasmet rengia Lietuvos ūkininkų sąjunga, jis skirtas įvertinti ūkininkų darbą bei paskatinti modernesnių, inovatyvesnių sprendimų taikymą. Vaidoto Gelžinio ūkis 2011 metais laimėjo pirmąją vietą savo apylinkėje. Prie šios sėkmės neabejotinai prisidėjo ir ūkio technikos atnaujinimas – naujas traktorius, sėjamoji ir kiti žemės ūkio padargai, įsigyti už ES suteiktą paramą
Teikti paraiškas ES paramai gauti V. Gelžinis pradėjo dar 2003 metais, netrukus po to, kai tapo žemės ūkio savininku. Iš viso jis yra parašęs keturis projektus. Visi, įskaitant ir patį naujausią projektą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas”, buvo sėkmingi. Už prieš metus gautą beveik 200 tūkst. Eur paramą ūkininko garažą papildė priekaba, žolės smulkintuvas bei pašarų gaminimo įranga.
Ūkininkai kviečiami teikti paraiškas
V. Gelžinis šiuo metu planų teikti naują paraišką neturi, bet tokią galimybę turi kiti ūkininkai. Pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas” paraiškų laukiama iš ūkininkų, turinčių savo vardu registruotas žemės valdas bei įmonių, užsiimančių ūkine veikla ir savo vardu įregistravusias žemės ūkio valdas. Paraiškos priimamos iki spalio 31 dienos.
Paprastai pagal minėtą KPP veiklos sritį finansuojama iki 50 proc. gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose vykdomo projekto išlaidų, iki 40 proc. išlaidų padengiama augalininkystės sektoriaus projektams. Pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas, parama gali būti padidinta papildomais 20 proc. punktų. Bendram 2014–2020 metų laikotarpiui vienam gavėjui nustatytas 400 tūkst. Eur limitas.
Daugiau informacijos apie KPP bei pagal ją remiamas priemones galima sužinoti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
Žemės ūkio ministerijos informacija
