Ką atsivežiau – tą išsivežu, kaip radau – taip palieku. Tai turėtų būti kiekvieno gamtą ir save gerbiančio stovyklautojo mantra. Deja, atvykus į stovyklavietę kartais vis dar pasitinka svetimų šiukšlių kalnai, sugrūsti į perpildytą šiukšliadėžę ar tiesiog numesti po egle. Kaip stovyklauti tvariai ir pagarbiai pataria vienas iš akcijos „Darom“ pradininkų Lietuvoje Nemunas Tumavičius bei Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė. O Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Marius Ivanauskas svarsto, kad mūsų šalis galėtų pasekti kitų pavyzdžiu ir stovyklavietėse panaikinti viešąsias šiukšliadėžes.
Viešąsias šiukšliadėžes išneršia miško gyventojai.
„Negadinkime nuotaikos ateinantiems po mūsų – susirinkime, ką atsivežėme“, – ragina M. Ivanauskas. Jo atstovaujama Valstybinių miškų urėdija prižiūri dalį stovyklaviečių miškuose, prie upių ir ežerų. Kitos stovyklavietės prižiūrimos savivaldybių, kelininkų ar privačių valdytojų.
Stovyklaviečių valdytojai dažniausiai jose įrengia ir viešąsias šiukšliadėžes. Tačiau, anot M. Ivanausko, ši praktika nepadeda palaikyti švaros miške.
„Pastebime, kad žmonės ima aktyviau stovyklauti. Todėl esamų šiukšliadėžių nebeužtenka. Stovyklautojų paliktos šiukšlės virsta per kraštus, kaupiasi šalia. Gamtoje tas šiukšliadėžes iškrato paukščiai, užsuka ir kitų laukinių gyvūnų. Tad išmestos šiukšlės vis tiek atsiduria ne konteineryje, o miške. Tai – dažna problema“, – aiškina Valstybinės miškų urėdijos atstovas.
Jis skatina imti pavyzdį iš išsivysčiusių Vakarų valstybių, kuriose jau senokai atsisakoma šiukšlių konteinerių ir šiukšliadėžių stovyklavietėse. Į gamtą žmonės atsiveža šiukšlių maišus, pastovyklavę susikrauna visas atliekas ir išsiveža namo.
„Net neabejoju, kad tuo keliu nueis ir Lietuva. Paskutiniu metu ir mes stengiamės atsisakyti vietoje esančių konteinerių ir šiukšliadėžių. Raginame visus susitvarkyti po savęs“, – sako M. Ivanauskas.
Pasak jo, kitas sektinas pavyzdys – žvejybos taisyklės. Jos nurodoma, kad įsikūręs pažvejoti žmogus privalo surinkti visas šiukšles kelių metrų atstumu. Nesvarbu, tos šiukšlės jo, ar rastos atėjus. Kitu atveju gresia piniginė bauda.
„Pastebima, kad šią taisyklę įvedus žvejams, paupiai ženkliai pašvarėjo. Pritaikius tai stovyklautojams, mūsų stovyklavimo kultūra dar labiau pažengtų į priekį“, – teigia M. Ivanauskas.
Kaip stovyklauti tvariai?
Patyręs stovyklautojas, „Alfa renginiai“ žygių vadovas Nemunas Tumavičius sako, kad situacija yra ženkliai pagerėjusi. Prieš dešimtį metų miškai buvo kur kas labiau apversti šiukšlėmis. Nepaisant to, dar yra kur tobulėti.
„Pagrindinis principas – palikti taip, kaip radai. Važiuojant stovyklauti reikia nepamiršti pasiimti keletą šiukšlių maišų atliekoms. Kad nepribėgtų kokių skysčių į automobilį, dedame kelis šiukšlių maišus vienas į kitą. Depozitui skiriame atskirą maišą ir vėliau viską išsivežame“, – aiškina N. Tumavičius.
Jau aštuonerius metus žygius ir stovyklas organizuojantis vyras sako, kad šiukšlių kiekį gerokai sumažina vienkartinių indų atsisakymas. „Didžioji dalis šiukšlių susidaro iš vienkartinių indų. Jei turi vienkartinį puodelį, dažniausiai nejučiomis kažką atsigeri, išmeti ir imi kitą. Todėl mes visada sakome – turėkite stovyklavimui skirtus daugkartinius indus ir įrankius“, – sako „Alfa renginiai“ vadovas.
Kitas būdas sumažinti atliekų – nesivežti to, ko nereikia. N. Tumavičius sako, kad tipiška nepatyrusių stovyklautojų klaida yra atsivežti per daug maisto. Vėliau jo atliekos neretai tiesiog suverčiamos po medžiu. Kad taip nenutiktų, reikia protingai planuoti valgymus.
„Kartais žmonės važiuodami į gamtą galvoja, kad gamins maistą tris ar keturis kartus per dieną. Bet jei tu važiuoji prie ežero, tai dažnai ilgiau pamiegi, pusryčiai būna vėlyvi. Tada dieną kepina saulė, nesinori daug valgyti. Vakarop dažniausiai kepamas šašlykas. Ir to visiškai gana. Jei krausitės tiek, kiek valgote namie – daug šansų, kad maisto liks“, – aiškina N. Tumavičius.
Gamtoje – kaip savo namuose
Net ir atsakingai šiukšles išsivežantys stovyklautojai daro žalą gamtai, jei šių atliekų nerūšiuoja. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadovė Diana Ramanauskaitė ragina stovyklavimo atliekas išrūšiuoti.
„Kviečiu visus gamtoje elgtis taip, kaip elgiamės namuose. Jei namie rūšiuojame šiukšles, tą patį darykime ir stovyklaudami. Juk nėra labai sudėtinga vietoje vieno maišo visoms atliekoms atsivežti kelis skirtingus. Galima rinktis skirtingų spalvų ar iš anksto markeriu užrašyti, kam kuris maišas skiriamas. Grįžus į miestą beliks tik rasti atitinkamus konteinerius. Šiukšlių neužtenka išmesti, reikia ir pataikyti“, – ragina „Gamtos ateitis“ atstovė.
Pasak D. Ramanauskaitės, toks elgesys gamtoje būtų ir puikus pavyzdys vaikams, skatinantis sąmoningumą bei pagarbą gamtai.
„Beje, patys vaikai dažnai net ir paklausia suaugusių, kodėl jei mes rūšiuojame atliekas namie, nerūšiuojame jų ir kitose vietose – stovyklaudami ar keliaudami. Ir tai turėtų būti rimtas signalas mums visiems: jei vaikai jau supranta, kad rūšiavimas yra natūrali kasdienybės dalis, metas ir suaugusiesiems pradėti rodyti tinkamą pavyzdį visur, ne tik namuose“, – sako D. Ramanauskaitė.
