Lietuva ratifikuoja du Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolus, kuriems įsigaliojus, jais numatomi pokyčiai ves ne tik į stipresnę Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir nacionalinių valdžios institucijų sąveiką, bet ir į veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje.
Šiandien Seime priimtas Teisingumo ministerijos parengtas įstatymų paketas dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolų Nr. 15 ir Nr. 16, kuriais iš dalies keičiama ši Konvencija.
„Neabejoju, kad įsigaliojus protokolams, jais numatomi pokyčiai ves ne tik į stipresnę Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių valdžios institucijų sąveiką, bet ir į veiksmingesnę žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje“, – įsitikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Ministras pabrėžia, kad Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių ratifikavusių abu naujuosius Konvencijos protokolus – tiek 15 Protokolą, sudarysiantį prielaidas veiksmingesniam Konvencijos mechanizmo funkcionavimui, tiek 16 Protokolą, de jure įteisinantį EŽTT ir nacionalinių aukščiausiųjų teismų dialogą.
Augantis EŽTT teikiamų peticijų skaičius bei didėjantis EŽTT darbo krūvis skatina valstybes, Europos Tarybos nares nepaliaujamai ieškoti būdų, kuriais būtų galima užtikrinti ir veiksmingesnį Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių apsaugos mechanizmo veikimą, ir paisant subsidiarumo principo stiprinti jos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.
Konvenciją papildantis Protokolas Nr. 16 suteikia valstybių aukščiausiems teismams ir tribunolams teisę kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti patariamąją nuomonę dėl principinio klausimo, susijusio su Konvencijoje ar jos protokoluose įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimu bei taikymu.
Įsigaliojus šiam Protokolui bus sudarytos teisinės prielaidos Lietuvoje Konstituciniam Teismui, Aukščiausiajam Teismui ir Vyriausiajam administraciniam teismui kreiptis į Strasbūro teismą konsultacijos, kai konkrečioje byloje reikės nustatyti, ar nebuvo pažeistos žmogaus teisės.
Konvenciją papildančio protokolo Nr. 15 nuostatomis siekiama pagerinti ir išlaikyti EŽTT darbo efektyvumą. Į Konvencijos preambulę įrašytas kertinis Konvencijos mechanizmo subsidiarumo principas bei jį atspindinti EŽTT praktikoje suformuota valstybių nuožiūros laisvės doktrina.
Be to, Protokole Nr. 15 numatytos kelios svarbios naujovės: nuo 6 iki 4 mėnesių sutrumpės terminas, per kurį nuo paskutinio nacionalinio teismo sprendimo priėmimo turi būti paduota peticija EŽTT, atimama galimybė bylos šalims prieštarauti Strasbūro teismo kolegijos sprendimui perduoti bylą nagrinėti Didžiajai Kolegijai, kai byla kelia sudėtingą EŽTK ir jos protokolų aiškinimo klausimą arba kai klausimo svarstymas gali sąlygoti nesuderinamumą su ankstesniu EŽTT sprendimu, taip pat panaikinama išlyga dėl individualios peticijos nepriimtinumo pagrindo, kai pareiškėjas nepatyrė didelės žalos.
Šiuo metu Protokolą Nr. 15 yra ratifikavusios 17 valstybių, o Protokolą Nr. 16 – 2 valstybės.
Pažymėtina, kad Protokolas Nr. 15 įsigalios tik tada, kai visos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos susitariančios šalys išreikš savo sutikimą būti saistomos šio protokolo, o Protokolas Nr. 16 įsigalios, kai bent 10 valstybių išreikš savo sutikimą.
