Erika SIMNIŠKYTĖ
16-uosius sėkmingos veiklos metus skaičiuojantis Marijampolės profesinio rengimo centras – trečia pagal mokinių skaičių profesinio mokymo įstaiga Lietuvoje. Anot direktoriaus Vido Juozo Šalaševičiaus, klaidinga manyti, kad profesinį mokymąsi renkasi tik nemotyvuoti ir savo ateitimi nesirūpinantys jaunuoliai. Tai įrodo didėjantis aukštąsias mokyklas baigusių absolventų skaičius profesinio ugdymo įstaigose. V. J. Šalaševičiaus nuomone, tokia tendencija nestebina, nes profesinėse mokyklose jauni žmonės įgyja paklausias specialybes, greitai randa darbą.
Jūsų nuomone, kokie yra didžiausi Marijampolės profesinio rengimo centro privalumai, dėl kurių jauni žmonės renkasi būtent šią ugdymo įstaigą? Kuo ji išsiskiria iš daugybės kitų Lietuvos profesinio mokymo įstaigų?
Centras yra vienintelė profesinio mokymo įstaiga Marijampolės regione, trečia pagal mokinių skaičių profesinio mokymo įstaiga Lietuvoje. Esame vienintelė mokykla Lietuvoje, ruošianti ir perkvalifikuojanti melioracijos darbininkus. Nuo 2000 metų, kai Centras buvo įkurtas, dalyvaujame įvairiuose projektuose. Mes nuolat atsinaujiname, reaguodami į kintančius darbo rinkos poreikius, užtikriname kokybišką išsilavinimą, siūlome paklausias mokymo programas. Mūsų absolventai gana greitai randa darbą, nes Centre jie įgyja darbo rinkoje paklausią profesiją, todėl ir neblogai uždirba.
Centre puikiai įrengta edukacinė aplinka: šiuolaikiški kabinetai ir laboratorijos, moderni mokymo įranga, naudojami pažangūs mokymo metodai, didžiuojamės nauju Sektoriniu praktinio mokymo centru. Esame atviri jaunimo poreikiams: Centre mokiniai gali įgyti pagrindinį, vidurinį išsilavinimą kartu su pasirinkta profesinio mokymo programa arba gali rinktis tik profesinio mokymo programą. Pažangūs mokiniai gauna stipendiją, norintys aprūpinami bendrabučiu, kompensuojamos transporto išlaidos.
Baigę Centrą, dalis absolventų renkasi darbininko kelią, kai kurie ryžtasi kurti savo verslą – turime labai sėkmingų pavyzdžių. Dar kiti renkasi tolimesnes specialybės studijas kolegijoje ar universitete (stojant į aukštąsias mokyklas pridedami papildomi balai). Džiugu, kad mūsų mokiniai siekia ir politinės karjeros: turime jaunų miesto politikų. Žinome, miesto ateitis – patikimose rankose.
Kaip galėtumėte apibūdinti savo mokinius? Kokie jaunuoliai renkasi Jūsų vadovaujamą ugdymo įstaigą?
Akivaizdu, kad jaunuoliai tvirtai stovi ant žemės: jie tinkamai vertina savo polinkius ir gabumus, supranta, kad profesijos, amato, įgijimas garantuoja sėkmingesnę galimybę pradėti savarankišką gyvenimą. Sulaukiame ir aukštųjų mokyklų absolventų – baigę studijas jaunuoliai planuoja įgyti tvirtą amatą. Mokosi nemažai jaunuolių, baigusių gimnazijas. Mokiniai nepagalvoja, kad Centre per tą patį laiką galima baigti ir gimnaziją, gaunant stipendiją bei įgyti specialybę. Tada galima ne tik dirbti, bet ir toliau tęsti mokslus aukštosiose mokyklose.
Visuomenėje paplitęs stereotipas, jog profesines mokyklas renkasi mokytis nenorintys ir motyvacijos stokojantys jauni žmonės. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?
Nesutikčiau su tokia nuomone, nes tokių mokinių yra ir bendrojo ugdymo mokyklose. Centre mokosi jaunuoliai, kurie ne tik mokymusi, bet ir elgesiu yra pavyzdžiu kitiems. Be abejo, ne viskas taip sėkmingai vyksta. Esama ir mažiau motyvuotų jaunuolių, jiems taikome įvairius mokymo metodus, motyvaciją stiprina pamokos, vedamos netradicinėse erdvėse ar būsimose darbo vietose. Centre mokymas labai siejamas su konkrečiu praktiniu darbu. Tik apie 30 procentų mokymo programos sudaro teorinis mokymas, o apie 70 procentų – praktinė, labiau mėgiama, konkrečios specialybės veikla. Iš tiesų, mažiau motyvuotiems mokiniams tai yra labiau prie širdies.
Bendraujame su darbdaviais, atvyksta absolventai, sėkmingai dirbantys pagal savo specialybes – visa tai skatina ir mažiau motyvuotus mokinius stengtis, nes kiekvienas nori būti sėkmingas – reikia tik paskatinimo, kartais gero ar net ir griežtesnio žodžio. Vykdomi respublikiniai, regioniniai, miesto bei rajono mokinių meistriškumo konkursai – tai taip pat skatina motyvaciją. Kaip žinia, retas žmogus sąmoningai renkasi gyvenimo nuošalę, o tarp jaunų žmonių tokių tikrai reta.
Kurios Jūsų siūlomos mokymo programos yra populiariausios?
Visų pirma, kelerius metus stebime, kad Centrą renkasi daugiau vaikinų nei merginų. Tad automobilių mechaniko (šios specialybės turime net dvi grupes: su viduriniu išsilavinimu ir tik profesinio mokymo programą), kelių statybos ir priežiūros darbuotojo mokymo programų grupės jau per kelias dokumentų priėmimo komisijos darbo dienas būna sukomplektuotos. Nuo jų neatsilieka ir melioracijos mokymo programa. Labai patraukliomis šias programas daro galimybė įgyti B kategorijos vairuotojų teises. Kelininkai ir melioratoriai gali įgyti traktorininko, vairuotojo pažymėjimus, taip pat kitas papildomas specialybes, pavyzdžiui, suvirintojo dujomis ir elektra.
Be abejo, populiarios virėjo, padavėjo ir barmeno profesijos. Kasmet sulaukiame mokinių į kirpėjo, tarptautinių vežimų vairuotojo-ekspeditoriaus mokymo programas. Pastebime, kad specialybių populiarumas priklauso ir nuo rinkos poreikių. Rengiant Rail Baltica ir Via Baltica projektus, darbininkų reikia ne tik šiuo metu, bet juos baigus reikės ir toliau prižiūrėti, remontuoti, todėl darbų mūsų rengiamų specialybių darbininkams tikrai netrūks. Marijampolės regione yra plačiai išvystytas žemės ūkis, todėl rengiami darbininkai žemės ūkiui: traktorininkai, ūkininkai ir kitos specialybių, reikalingų kaimui, atstovai.
Ar ateityje planuojate papildyti mokymo programų sąrašą? Jeigu taip, kokios tai būtų programos?
Nuolat bendradarbiaujame su Marijampolės darbo birža, darbdaviais, tad apie specialistų poreikį sužinome iš pirmų lūpų. Kaip žinia, visur reikalingi informacinių technologijų specialistai. Jau prieš keletą metų išleidome elektroninės leidybos maketuotojų laidą, šiuo metu mokome kompiuterinio projektavimo operatoriaus mokymo programos grupę. Turime grupių ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Šiemet išleidžiame pirmąją tokią virėjų laidą, dar mokosi floristo, siuvinių gamintojo mokymo programų grupės. Tad atsižvelgiame į įvairių visuomenės grupių poreikius.
Be abejo, planuojame ir tolimesnę perspektyvą. Labai daug mąstome apie LEZ (laisvąją ekonominę zoną), nes ateinančios investicijos gali pakoreguoti naujų programų poreikį. Tam turėtų pasitarnauti ir nauja mokymo forma – pameistrystė. Tai bendradarbiavimas įmonės, centro ir būsimo darbininko, kai teorinę dalį mokome mes, o praktinę, dirbdami konkrečioje darbo vietoje, įsisavina būsimi darbininkai.
Su kokiomis panašaus pobūdžio ugdymo įstaigomis bendradarbiaujate?
Kadangi priklausome Alytaus zonos profesinių mokyklų asociacijos grupei, todėl labiausiai su jomis ir bendradarbiaujame. Taip pat bendradarbiaujame su kitomis profesinėmis mokyklomis: Vilniaus statybininkų profesinio rengimo centru, Smalininkų technologijos ir verslo mokykla, Vilkijos žemės ūkio mokykla ir kitomis profesinio mokymo įstaigomis. Savo paslaugas siūlome kviesdami kitų ugdymo įstaigų mokinius. Mūsų centro praktinio mokymo baze jau keletą metų naudojasi kai kurių specialybių Marijampolės kolegijos studentai. Neatmetame galimybės, kad praktinio mokymo baze galės naudotis ir bendrojo ugdymo mokyklų technologijų mokytojai bei mokiniai.
Ar Marijampolės profesinio rengimo centre besimokantys jaunuoliai turi galimybę pagal mainų programas išvykti mokytis į užsienį? Ar daug mokinių pasinaudoja šia galimybe?
Nuo centro įkūrimo mūsų mokiniai turi galimybę gilinti žinias bei pažinti kitų šalių kultūrą užsienyje. Apie 220 mokinių jau stažavosi daugiau kaip 20 užsienio valstybių. 16 būsimųjų melioratorių bei kelių statybos ir priežiūros darbuotojų su naujausia technika bei technologijomis susipažino Olandijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Švedijoje, 9 būsimi apdailininkai (statybininkai) stažavosi Maltoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Būrys įvairių specialybių mokinių dalyvavo projektiniuose susitikimuose Turkijoje, Ispanijoje, Italijoje.
Esame pasirašę sutartis su panašiomis mokyklomis Danijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir kitur. Esame FVET tarybos Europoje nariais, kas padeda bendradarbiavimui su Europos šalių profesiniu mokymu. Pas mus taip pat atvyksta mokytojai ir mokiniai iš kitų Europos šalių (Olandija, Turkija, Ispanija, Vokietija ir kitos). Šiais metais absolventai taip pat turi galimybę gamybinę praktiką atlikti Europos sąjungos šalyse.
Kokiuose šalies, tarptautiniuose projektuose dalyvauja Jūsų mokiniai? Gal jau galite pasigirti svariais jų laimėjimais?
2015-aisiais buvome aktyvūs Erasmus+ programos dalyviai bei projektinių iniciatyvų įgyvendintojai. Dalyvaudami Erasmus + mobilumo projekte „Mobilumas mokantis – patirtis gyvenime“, du automechaniko specialybės mokiniai kėlė profesines kompetencijas Estijoje ir Nyderlanduose. Erasmus+ KA1 mobilumo „Praktika ES: profesiniai įgūdžiai, verslumas, verslo kultūra” projekto metu 2 virėjo specialybės mokiniai vyko į 7 savaičių stažuotę Turkijoje. Stažuotės metu jie įgijo neįkainojamos darbo patirties, komandinio darbo įgūdžių, patobulino užsienio kalbos žinias.
Šiuo metu vyksta tarptautinis mobilumo projektas „Tobulinkis ir tapk versliu“, kurio tikslas – staliaus/baldžiaus specialybės atstovų technologinių įgūdžių tobulinimas, verslumo ugdymas bei tarptautiškumo plėtra; mokiniai stažuojasi Maltoje bei Ispanijoje.
Dalyvaujame ne tik tarptautiniuose mainų projektuose: nuo 2000 metų buvome PHARE projektų dalyviai. Šių projektų dėka atnaujinti teorinio ir praktinio mokymo kabinetai. ES struktūrinių projektų dėka buvo įkurti 14,5 milijono litų vertės du sektoriniai praktinio mokymo centrai, kuriuose vyksta melioracijos, kelių ir transporto darbuotojų bei žemės ūkio technologijų praktiniai mokymai. Įsigyti nauji ekskavatoriai, kelių tiesimo bei transporto mašinos ir įrengimai. Renovuoti pastatai, kuriuose yra įrengti teorinio ir praktinio mokymo kabinetai. Sutvarkyta aplinka bei automobilių ir traktorių praktinio mokymo aikštelės.
Priklausote sveikatą stiprinančių mokyklų tinklui. Kokiomis priemonėmis skatinate jaunimą laikytis sveikos gyvensenos principų?
Į sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo judėjimą įsijungėme 2006 metais. Tai paskatino įdėmiau pažvelgti į vis blogėjančią jaunų žmonių sveikatą ir imtis mums prieinamų priemonių padėčiai taisyti. Pagrindinis šios veiklos tikslas – stiprinti mokinių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, medikų, šeimos ir visuomenės pastangomis kurti integruotą, viską apimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą. Kasmet sudarome šios veiklos planą ir jį įgyvendiname tobulindami psichosocialinę aplinką, kurdami saugią, sveiką, higienos reikalavimus atitinkančią fizinę aplinką, užtikriname sveikatos ugdymo kokybę. Glaudžiai bendradarbiaujame su Visuomenės sveikatos biuru. Jo specialistai skaito paskaitas, veda praktinius užsiėmimus, ugdo sveikos gyvensenos principus. Ne kartą su Centro mokiniais buvo susitikęs ir žymus sveikatos mokytojas D. Kepenis, skyriuose dirba entuziastingi visuomenės sveikatos specialistai, turime kūrybingus ir savo darbui atsidavusius kūno kultūros mokytojus. Tad sveikatinimo veiklų Centro skyriuose netrūksta.
Savo mokiniams siūlote nemažai neformaliojo švietimo programų. Ar jie noriai įsitraukia į tokią veiklą?
Kaip jau minėjau, kūno kultūros mokytojai per neformalųjį švietimą skatina mokinių norą sportuoti. Ne kartą esame pasiekę pergalių Alytaus regiono profesinių mokymo įstaigų varžybose. Neblogai pasirodo ir lengvaatlečiai, ir krepšininkai, ir stalo teniso mėgėjai. Nemažas būrys jaunimo ugdosi meno saviveiklos kolektyvuose. Turbūt esate girdėję apie kasmetinį dainos festivalį „Saulės šypsena“. Jis sutraukia gausų būrį dainorėlių iš aplinkinių miesto ir rajono mokyklų, vis sulaukiame ir kolegų iš Lenkijos. Verslo klubas „VEIK“ ugdo mokinių ekonominį išprusimą, moko verslauti. Tad po pamokų mokiniai tikrai gali rasti sau patinkančią veiklą ir ugdytis bei lavintis.
Turime apie 80 programų suaugusiųjų mokymui ir perkvalifikavimui. Praėjusiai 2015-aisiais metais buvo apmokyti ir perkvalifikuoti 989 suaugę žmonės, siųsti darbo biržos bedarbiai ir norėję įgyti specialybę savo lėšomis. Tai visų kategorijų vairuotojai, traktorininkai, suvirintojai, virėjos, pardavėjai, siuvėjos, ūkininkai ir kitų specialybių atstovai.
