Klaipėdos apygardos teismas paskelbė, kad Balskų užtvanką nuomojantis verslininkas Romualdas Ozgirdas ir jo partnerė bendrovė „Hidroenergija“ valstybei turės sumokėti 562,9 tūkst. Eur skolą ir 5 proc. palūkanų. Taip baigėsi Tauragės savivaldybės ginčas su hidroelektrinės statytojais.
R. Ozgirdui penkiasdešimčiai metų keturis Tauragės ir Jurbarko rajonų hidrotechnikos kompleksus Tauragės apskrities viršininko administracija išnuomojo dar 2001 metais. R. Ozgirdas įsipareigojo per šešis mėnesius po sutarties pasirašymo pradėti pirmos hidroelektrinės statybos darbus, o metinį nuomos mokestį, kuris siekia beveik 150 tūkst. eurų, į Lietuvos Respublikos biudžetą pradėti mokėti ketvirtaisiais metais nuo pirmosios pastatytos hidroelektrinės eksploatavimo pradžios. Prieš pasirašydamas sutartį, nuomininkas sumokėjo pusę vienų metų nuomos mokesčio.
Pirmoji hidroelektrinė, pastatyta ant Balskų užtvankos kranto, pradėta eksploatuoti 2005 metais, tad Tauragės savivaldybė paskaičiavo, jog hidrokomplekso nuomos mokestį verslininkai turėjo pradėti mokėti 2010 metais. Į Tauragės savivaldybės raginimus nei R. Ozgirdas, nei UAB „Hidroenergija“ neatsiliepė, todėl teismui pateikė 562 tūkst. Eur skolos, 76 tūkst. Eur delspinigių ir 5 proc. palūkanų ieškinį.
Teisme R. Ozgirdas ir jo partnerių atstovai teigė, kad pastatytas hidrokompleksas jų lūkesčių nepateisino, nes elektrinė veikia nuostolingai. Nors tvenkinys yra valstybės nuosavybė, bendrovė „Hidroenergija“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė priešieškinį, kuriuo iš Tauragės savivaldybės reikalauja kompensuoti 3,3 mln. Eur nuostolių. Šį reikalavimą teismas atmetė.
Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo R. Ozgirdą ir UAB „Hidroenergija“ sumokėti valstybei Balskų užtvankos nuomos mokestį ir 5 proc. palūkanų. Tauragės savivaldybei jie turės sutartinai atlyginti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Verslininkai dar turi galimybę apskųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui.
R. Ozgirdas ir jo jungtinės veiklos partneris „Hidroenergija“ net septynerius metus bylinėjosi ir dėl Balskų užtvankos kapitalinio remonto.
Nors hidrokompleksų nuomos sutartyje aiškiai buvo suformuotas įpareigojimas nuo sutarties pasirašymo dienos būti atsakingam už visus keturis išsinuomotus hidrokompleksus, jų saugumą bei dengti visas jų eksploatacijos ir remonto išlaidas, R. Ozgirdas teisme aiškino, kad kapitalinis remontas – savivaldybės prievolė.
Tik 2012 metų pabaigoje Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimą, įpareigojantį R. Ozgirdą ir jo jungtinės veiklos partnerį UAB „Hidroenergija“ per pusę metų suremontuoti yrančią užtvanką.
Hidroenergijos gamintojams teisme teko susitikti ir su Jurbarko savivaldybės, kurioje jie išsinuomojo Jurbarkų, Girdžių ir Volungiškių hidrokompleksus, administracijos atstovais.
2012 m. Girdžių miestelio gyventojams sukilus prieš hidroelektrinių statytojų planus paaiškėjo, kad tauragiškiai nuo 2008 metų nemoka valstybei mokesčių kasmet po 170 tūkst. Lt. Už ketverius metus daugiau kaip 600 tūkst. Lt sąskaitą Jurbarko valdininkai R. Ozgirdui pateikė tik savivaldybėje apsilankius Valstybės kontrolės auditoriams. Visgi Valstybės kontrolės darbuotojai suskaičiavo, kad ir ši suma per maža – pareikalavo, kad užtvankas eksploatuojantys verslininkai sumokėtų dar 170 tūkst. Lt mokesčių ir 63 tūkst. Lt palūkanų. Jurbarko savivaldybei neliko nieko kito, kaip tik kreiptis į teismą.
Kaip ir tauragiškiai, teisme jie taip pat sulaukė atsako: R. Ozgirdas, UAB „Hidroenergija“ ir UAB „Vijo“ Kauno apygardos teismui pateikė kone 5 mln. Lt ieškinį.
Tokia suma buvo įvertintas ne tik Girdžių kaimo bendruomenės nenoras turėti hidroelektrinę, bet visose trijose – ir jau veikiančioje Jurbarkų, ir nepastatytose Girdžių bei Volungiškių – hidroelektrinėse negautos pajamos bei patirtos išlaidos tvarkant statybų dokumentus.
Nors „nuostolių“ suma buvo keliolika kartų didesnė už prievolę valstybei, „Hidroenergija“ sutiko taikiai užbaigti ginčą su Jurbarko savivaldybe, jei ji sumažins nuomą už Jurbarkų hidrokomplekso eksploatavimą.
Sutartyje su Tauragės apskrities viršininko administracija buvo numatyta, kad R. Ozgirdas ir jo partneriai už teisę Jurbarkų užtvankoje eksploatuoti mažąją hidroelektrinę valstybei kasmet sumokės po 110 tūkst. Lt. UAB „Hidroenergija“ vadovai tikino, kad tik pradėję eksploatuoti hidrokompleksą pastebėjo, jog paskaičiavimai gerokai skiriasi nuo realybės. Mituva nėra srauni upė, o pavasario potvyniai būna ne kasmet, todėl elektros energijos pagaminama kur kas mažiau nei tikėtasi.
„Tikėjomės, kad hidroelektrinė kasmet pagamins po 3 mln. kWh elektros energijos, tačiau devynerių metų patirtis parodė, kad vidutiniškai pagaminame tik po 1,4 mln. kWh. Tai net 56 proc. mažiau, nei buvo planuota. Tiek ir prašome sumažinti nuomos mokestį“, – 2014 metais jurbarkiečiams aiškino UAB „Hidroenergija“ atstovas Kęstutis Beržinskas.
Jurbarko savivaldybė sutiko sumažinti Jurbarkų hidrokomplekso nuomos mokestį daugiau kaip per pusę ir teisme pasirašė taikos sutartį su „Hidroenergija“. Dėl šio sprendimo per 38 metus valstybė negaus per 700 tūkst. Eur.
Jurbarko savivaldybės politikai tuomet pripažino, kad tokia yra Girdžių miestelio gyventojų ramybės kaina. Avarinės būklės Girdžių hidrokompkeksą pernai Jurbarko savivaldybė atnaujino Europos Sąjungos lėšomis.
Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
