Pasaulio rinkas sudrebinusi ekonomikos ir finansų krizė itin stipriai paveikė tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo srautus bei tendencijas. Ši problema tapo galvos skausmu ne tik pavienėms valstybėms, bet ir šiuo metu 28 šalis jungiančiai Europos Sąjungai (ES). Krizės mestas iššūkis – tikrai ne iš lengvųjų tiek laiko, tiek finansinių išteklių atžvilgiu. Nors 2014 m. Europos Komisijos inicijuotas Investicijų planas Europai, dar žinomas kaip Junckerio planas, įgyja vis didesnį pagreitį, šis ambicingas projektas pradėjo teikti pirmuosius rezultatus tik visai neseniai.
Nepaisant sunkumų pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, jų teikiamą naudą ekonomikai būtų sunku nuginčyti. Didėjanti konkurencija, kuri skatina inovacijas, gerinančias prekių ir paslaugų kokybę, naujų darbo vietų sukūrimas bei kylantys atlyginimai – tai tik keletas svarbiausių naujų investicijų pritraukimo į rinką pliusų. Statistikos departamento duomenimis, Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2010 m. vidutiniškai iš tiesioginių užsienio investicijų per metus pritraukia apie 77 mln. eurų, o užsienio kapitalo įmonės mieste jau sukūrė daugiau nei 1700 darbo vietų. Nors vertinant kitų didžiųjų miestų pasiekimus, pastarieji skaičiai šiek tiek nublanksta, optimizuodami dabar taikomus investicijų pritraukimo metodus bei juos papildydami miesto Strateginės plėtros plane 2016-2018 m. numatomomis priemonėmis, turime realią galimybę padidinti investicijų srautus į mūsų miestą.
Vos prieš savaitę kartu su kolegomis iš Kauno miesto savivaldybės bei VšĮ Investuok Lietuvoje dalyvavome konferencijoje apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą. Renginyje taip pat dalyvavo Suomijos ir Estijos investicijų pritraukimo agentūrų atstovai, kurie pasidalino savo patirtimi šioje srityje. Įdomu tai, jog visos šalys taiko panašius investicijų pritraukimo metodus. Pavyzdžiui, kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje bei Suomijoje veikia verslo inkubatoriai, steigiamos regionų plėtros agentūros, konsultacinės paslaugos investuotojams teikiamos ,,vieno langelio principu“ ir pan. Kita vertus, priešingai nei estai ar suomiai mes neturime centralizuotos investicijų pritraukimo priemonių įgyvendinimo ir administravimo sistemos. Kalbant apie Estiją, šalis yra padalyta į keturis regionus, kuriuos kuruoja nacionalinė Investicijų pritraukimo agentūra (jos metinis biudžetas daugiau nei 100 mln. eurų). Labai svarbu paminėti, jog investicijų pritraukimo atžvilgiu savivaldybių vaidmuo Estijoje yra labai minimalus, nes šią funkciją vykdo regioninės struktūros. Estų atstovai pripažino, kad ir tokia sistema turi savų iššūkių, tačiau jos pranašumai nekelia abejonių – pernai į šalį buvo pritraukta tiesioginių užsienio investicijų už beveik 16 mlrd. eurų.
Nors Lietuvoje neturime centralizuotos investicijų pritraukimo sistemos, tam tikrų jos elementų vis dėlto galime įžvelgti ir pas mus Šiauliuose (ar tikrai reikia to „pas mus“). To pavyzdys – tai bendradarbiavimas tarp Savivaldybės ir VšĮ Investuok Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu svarbu paminėti ne tik keitimąsi bendrojo pobūdžio informacija apie investicinę aplinką, bet ir vadinamąsias ,,after-care“ paslaugas, kurių pagrindinis tikslas – palaikyti pastovų ryšį su investuotojais ir tokiu būdu identifikuoti jų kintančius poreikius. Žvelgiant į ateitį, būtina stiprinti šį bendradarbiavimą, nes investicijas vertindami kaip tęstinį projektą, o ne vienkartinį veiksmą, didinsime pasitikėjimą mūsų verslo aplinka.
Kalbant apie Šiaulių miesto investicinės aplinkos gerinimą, numatomi ar jau padaryti ir kiti svarbūs žingsniai. Pirma, nuo šiol potencialūs investuotojai Savivaldybės interneto tinklalapyje galės rasti visą jiems aktualią informaciją apie miesto investicinį klimatą anglų kalba. Be to, informacija tinklalapyje dabar pateikiama pagal aiškią struktūrą, kuri išryškina svarbiausius Šiaulių verslo aplinkos aspektus. Miesto patrauklumą investuotojams taip pat padės gerinti 2016-2018 m. Veiklos plano ekonominės plėtros programoje numatytos priemonės. Viena jų – projektas ,,Verslo inkubatorius be sienų“. Jo pagalba investuotojai turės palankesnes sąlygas dalintis patirtimi, o tai leis įvertinti ir atitinkamai optimizuoti vykdomą veiklą, pavyzdžiui, didinant turimas investicijas. Kitą dabartiniams ir potencialiems investuotojams itin aktualią problemą – kvalifikuotų darbuotojų trūkumą padės spręsti Savivaldybės siūloma naujovė – įgūdžių stiprinimo darbo vietoje programa. Šiaulių universiteto gruodį pasirašytos bendradarbiavimo su verslo atstovais sutartys taip pat leis geriau atsižvelgti į rinkos poreikius. Galiausiai, numatoma administracinė reforma leis lengviau prižiūrėti investuotojams aktualių procesų (pavyzdžiui, statybos leidimų išdavimo) eigą ir užtikrinti, kad jie vyktų laiku.
Investicijų pritraukimas yra sudėtinga, tačiau įmanoma misija. Taigi optimaliai išnaudojant laiko patikrintus metodus ir prie jų priderinant rinkos poreikius atitinkančias priemones gauname užtikrintą receptą naujų investicijų pritraukimui.
Kamilė Sakalauskaitė, Šiaulių miesto savivaldybės mero padėjėja
