Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo klausimą galima išspręsti per kelias valandas, pastatų nereikėtų griauti, o valstybei nereikėtų mokėti jokių kompensacijų.
Prie tokios išvados priėjo Neringos meras Darius Jasaitis, kuris, pasitelkęs specialistus ir teisininkus, pats ėmėsi iniciatyvos išsiaiškinti, kaip galima būtų greičiau išspręsti KNNP planavimo klausimą, dėl kurio susikirto Aplinkos ministerijos pavaldi Valstybės saugumo teritorijų tarnyba bei Kultūros paveldo departamentas.
„Mūsų savivaldybė jau pavargo nuo valstybės institucijų rietenų, dėl kurių kenčia mūsų miesto gyventojai, savivaldybė, o valstybei gresia milijoninės kompensacijos. Išanalizavome visą įstatyminę bazę ir matome, kad klausimą galima išspręsti greičiau nei galvojome. Jums gali pasirodyti neįtikėtina, bet mane teisininkai jau įtikino – klausimą galima išspręsti per keletą valandų“, – pareiškė Neringos meras D. Jasaitis.
Pasak jo, pakanka:
1) iš Aplinkos ministerijos Vyriausybei pateikto KNNP tvarkymo plano projekto išbraukti straipsnius, kurie reglamentuoja kultūros paveldą bei kultūros draustinius;
2) vietoje šių straipsnių įrašyti paprasčiausią nuorodą, kad šis klausimas apibrėžiamas Kuršių nerijos teritorijoje esančių valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių apsaugos tvarkymo planuose;
3) o pačius kultūros paveldo planus priimti artimiausiame Ministrų kabineto posėdyje, nes jie, kaip paaiškėjo, jau antrus metus guli nepriimti Vyriausybės kanceliarijoje.
Meras neslėpė žinąs, kad institucijos labiausiai nesutaria dėl to, kiek planų turi būti. Tačiau net du įstatymai ir du teisės aktai nurodo, kad saugomų teritorijų planai turi būti būtent du: vienas reglamentuoja gamtosaugos aspektus, o kitas – kultūros paveldo apsaugą.
1) LR Nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (22 str.);
2) LR Saugomų teritorijų įstatymas (27 str.);
3) Kuršių nerijos atveju – ir UNESCO konvencija bei UNESCO patvirtintas Kuršių nerijos išskirtinės vertės aprašas;
4) Aplinkos ministerijos patvirtintos Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės.
„Tai koks dar gali būti ginčas ar abejonės? Kiek dar reikia įstatymų priimti, kad abejonių ir ginčų neliktų?“, – sako Neringos meras.
Jis taip pat stebisi Aplinkos ministro pareiškimais, kad jiems pavaldžios Valstybės saugomų teritorijų tarnybos parengtas planavimo dokumentas padėtų valstybei išvengti pastatų nugriovimo ir kompensacijų iš valstybės biudžeto mokėjimo.
Pasak jo, šiame dokumente yra ne vienas nurodymas griauti arba perstatyti pastatus, todėl valstybės neišvengiamai turėtų mokėti kompensacijas. Teisininkai tokių griežtų formuluočių Kultūros paveldo departamento parengtuose planavimo dokumentuose nerado, todėl Neringos meras tikisi, kad po kelias valandas užtruksiančio planų koregavimo ir priėmimo valstybė ir visas Neringos miestas ir Kuršių nerija išsivaduotų iš to jau daugiau nei dešimtmetį tebesitęsiančio košmaro.
Neringos savivaldybės informacija