Kovo pradžioje vartus atvers Šiaulių laisvoji ekonominė zona su naujai įrengta infrastruktūra verslui vystyti. Šiaulių LEZ‘o išskirtinumas – šalia veikiantis Šiaulių oro uostas. Tenka apgailestauti, kad savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas išgyvena ne pačius geriausius laikus.
2015 metų paskutinėmis dienomis miesto Taryba iš Privatizavimo fondo skyrė 415 tūkst. Eurų Šiaulių oro uosto veiklai. Šiomis lėšomis įmonė padengė savo skolas ir išsigelbėjo nuo galimo veiklos sustabdymo.
Galimybė padėti savo įmonei įveikti skolų naštą miesto Savivaldybei atsirado tada, kai metų pabaigoje UAB „Vaiteksa“ privatizavo dalį pastato Aido g. 16 A ir operatyviai pervedė lėšas į Privatizavimo fondą.
„Galima sakyti, kad verslas išgelbėjo verslą. Turėjome vienintelę galimybę skirti lėšų oro uosto veiklai – Privatizavimo fondą, kuris nuo 2016 m. sausio 1 d. jau yra panaikintas. Privatizuojamas objektas teikė vilčių išsaugoti oro uostą, tačiau spaudė laikas. Galiu tik padėkoti verslininkams už geranoriškumą ir operatyviai pervestas lėšas“, – situaciją komentavo miesto meras Artūras Visockas.
Miesto vadovas akcentavo, kad Šiaulių oro uostui nėra keliamas tikslas generuoti didžiulius pelnus. Ši įmonė yra reikalinga tam, kad aplink ją kurtųsi verslas. Oro uostas kuria pridėtinę vertę ką tik įrengtai Šiaulių laisvajai ekonominei zonai. Sustabdyta oro uosto veikla būtų buvusi prasta žinia potencialiems investuotojams.
Oro uosto direktoriaus laikinai einantis pareigas Algirdas Ulčinas aiškino, kad įmonės veiklai grėsmę kėlusios skolos susidarė už perono einamąjį remontą ir darbus tarptautinio oro uosto infrastruktūrai gerinti. Kaip tikino laikinasis oro uosto vadovas, tarptautinio oro uosto efektyvi veikla priklauso nuo investicijų į civilinės aviacijos infrastruktūros (perono, riedėjimo takų priežiūros) atnaujinimą, aviacinio saugumo priemonių įsigijimą, darbuotojų kvalifikaciją. Sėkmingai vykdydama savo veiklą 2003 – 2014 metais savivaldybės įmonė panaudojo šiems tikslams savo uždirbtas apyvartines lėšas 5 milijonus 100 tūkstančių litų (1 milijoną 467 tūkstančius eurų).
Nuo 2009 iki 2013 metų SĮ Šiaulių oro uostas dirbo sėkmingai ir nuosekliai didino perkrautų krovinių skaičių tonomis. 2013 metais SĮ Šiaulių oro uostas perkrovė 28 procentais daugiau oro krovinių nei Lietuvos oro uostų krovinių vidurkis. Vykdamas ICAO (Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija) reikalavimus užtikrinti privalomą orlaivių saugumą, Šiaulių oro uostas uždirbtas apyvartines lėšas investavo į einamąjį remontą bei darbus infrastruktūrai gerinti.
Prieš penkerius metus keleivių terminalui įrengti pagal Šengeno reikalavimus iš Šiaulių miesto savivaldybės buvo gauta garantija 350 tūkstančių litų (100 tūkstančių 667 eurų) paskolai paimti. Šios paskolos likusią dalį įmonė turi grąžinti iki 2016 metų kovo pabaigos.
Pastaruosius dvejus metus tarptautinis Šiaulių oro uostas patiria didelių ekonominių sunkumų, kai dėl geopolitinių ir komercinių priežasčių nuo 2014 metų gerokai sumažėjo skrydžių.
Dar praėjusios kadencijos Šiaulių miesto tarybos patvirtintame Savivaldybės strateginiame veiklos plane buvo numatyta SĮ Šiaulių oro uosto infrastruktūrai vystyti skirti 500 tūkst. eurų. Kadenciją baigianti Šiaulių miesto taryba savo planų nevykdė, tokiu būdu susikaupusi didelė skola iš esmės reiškė įmonės bankrotą.
Po savivaldos rinkimų susiformavus naujai valdančiajai koalicijai, buvo skirta 60 tūkst. eurų valstybinio veterinarinio posto baigiamiesiems darbams oro uoste atlikti, kurie buvo užbaigti praėjusių metų pabaigoje. Toks postas leidžia importuoti ir eksportuoti gyvūninės ir negyvūninės maisto kilmės produktus. Veterinariniu postu jau gali naudotis įmonės, kurios eksportuoja arba importuoja šios rūšies krovinius. A. Ulčinas atkreipė dėmesį, kad Šiaulių įmonė yra pirmasis oro uostas Lietuvoje, turintis tokios kategorijos veterinarijos postą.
Meras A. Visockas pasigenda Šiaulių oro uosto situacijos valstybinio matymo, tarsi Šiauliai – ne valstybės dalis. Dažnai galima išgirsti poziciją, kad Šiaulių oro uostas yra savivaldybės įmonė ir savivaldybės reikalas užtikrinti jos veiklą. Savivaldybė deda dideles pastangas, kad civilinis Šiaulių oro uostas gyvuotų ir sėkmingai bendradarbiautų su šalia veikiančiu kariniu oro uostu. Praėjusių metų spalį savivaldybės įmonės Šiaulių oro uosto veiklai vystyti Vyriausybės nutarimu buvo perduota teritorija, kuri anksčiau priklausė LR kariuomenei, ir nekilnojamasis turtas, kuris buvo įmonės valdomas pagal panaudos sutartį. Šiai teritorijai vystyti ir pritaikyti aviacinei veiklai toliau bus ieškoma investicijų.
Jūratė Rauduvienė,
Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo pavaduotoja
Reklama: idk.lt
