Palangos kultūros centras įgyvendina bendrą Lietuvos ir Prancūzijos projektą „Skulptoriaus Antano Mončio pėdsakais Prancūzijoje“ – kuriama multikultūrinė oratorija „Mončys“. Projektas yra Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalis ir spalio mėnesį bus pristatytas Prancūzijoje, Sen Žil Krua De Vi bei Laono miestuose. Jame taip pat numatoma menotyrininkų diskusija bei tarptautinė vakaronė „Bus gerai“.
„Tai – labai didelis pasiekimas Palangai ir mums – kultūros centro bendruomenei. Būti šiame projekte tarp kelių šimtų kitų įspūdingų projektų ir dalyvių yra didelė garbė. Tai labai svarbi kultūrinė investicija, pristatant Palangą tarptautiniu mastu. Palangos kultūros centras žengia pirmuosius žingsnius tarptautinių kultūros projektų linkme, ir ši sėkmė dar labiau motyvuoja. Džiugina meno kolektyvų „Mėguva“ ir kamerinio choro vadovų Z. Baniulaitytės ir E. Jucevičiaus dedamos didelės pastangos, siekiant įgyvendinti vieną svarbiausių projekto dalių – oratorijos „Mončys“ sukūrimą ir atlikimą“, – mintimis dalinasi Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė.
Bendra jungtinė projekto komanda išties įspūdinga – vieningai kūrybines jėgas sujungia Palangos kultūros centras ir jo meno kolektyvai – Kamerinis choras, folkloro ansamblis „Mėguva”, Palangos miesto savivaldybė, Antano Mončio meno muziejus, Palangos miesto partneris – Prancūzijoje Sen Žil Krua de Vi, Laono savivaldybė bei kiti menininkai, technikai, vadybininkai.
Lietuvos sezono Prancūzijoje programą vienija idėja „Kitas tas pats“. Tai – kvietimas per projekto veiklas Prancūzijoje pamatyti save kitame. Programa aprėps platų šiuolaikinės kultūros reiškinių, medijų ir aktualių temų spektrą, įsitrauks į kūrybinius ieškojimus bei apmąstys praeitį, dabartį ir galimus ateities scenarijus.
Įkvėpimu tapo Antanas Mončys
Projekto idėjos autoriai – Palangos kultūros centro folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė, etnografė Zita Baniulaitytė ir Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius. E. Jucevičius teigia, kad jam, Kamerinio choro vadovui, labai norėjosi pabandyti su savo kolektyvu „pasimuzikuoti“ prie kažkokio bendro chorinio ir folkloro muzikos mišinio, nes tai, kas niekada nebandyta, yra labai įdomu. „Taip nuo pirminių kalbų apie tokį „bendrą kažką“, vėliau pasigirdo kalba apie Mončį, apie galimą Lietuvos ir Prancūzijos bendrą projektą – va tada ir gimė mintis, kad reikia „kabintis“. Ir prasidėjo… Pirminiai pokalbiai su kultūros centro direktore Vita Petrauskiene, Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu. Gavę jų „palaiminimą“ pradėjome ilgą kūrybinę kelionę“, – pasakojo pašnekovas.
Kaip teigia kolektyvų vadovai, pirmiausia Edmundas mestelėjo pasiūlymą bendram Kamerinio choro ir folkloro ansamblio projektui, o aiškesnė idėja gimė Zitai. Anot vadovės, idėją įkvėpė Lino Mikutos dokumentinis filmas „Mončys. Žemaitis iš Paryžiaus“. „Filmo mintys ir meniniai sprendimai įžiebė ugnelę – tai ta tema, kuri būtų įdomi folkloro ir kamerinio choro bendram projektui. „Ėmiausi domėtis skulptoriaus gyvenimu ir kūryba – kiek ten daug gylio ir emocijos“,- teigia Z. Baniulaitytė. Be to, kaip tik prasidėjo Lietuvoje buvo pradėta rengtis Lietuvos kultūros sezonui Prancūzijoje, tad lietuvių skulptorius Antanas Mončys, gimęs Lietuvoje, bet didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, tapo įkvėpimu naujiems kūrybiniams ir kultūriniams iššūkiams.
Prancūzijoje skulptoriaus kūrybinė veikla ryškiausia nuo 1950 iki 1993 m. Nors didžioji Mončio kūrybos palikimo dalis atvežta ir saugoma Lietuvoje, Prancūzijos Laono miesto Šv. Marcelio bažnyčioje yra išlikusios 1951-1952 m. A. Mončio akmenyje iškaltos „Kryžiaus kelio stotys”, dvi skulptūros: „Šv. Juozapas” ir „Kelių Madona”, o Saint-Gilles-Croix-De-Vie yra skulptūra „Gaidys”, kurią prancūzai išgelbėjo, restauravo, 2011 m. vėl pastatė miesto aikštėje, taip įamžindami lietuvio kūrinį. A. Mončio asmenybė ir kūryba kaip tiltas, jungiantis lietuvių ir prancūzų kultūras.
Kūrybinėje komandoje žymių Lietuvos menininkų vardai
Oratorijos „Mončys“ sukūrimui suburta tikra profesionalų komanda iš visos Lietuvos. Kūrinio kompozitorius Linas Rimša – atlikėjas, Acid jazz (mišrus džiazo, folko, soulo, hip hopo stilius) ir Crossover (skirtingų stilių atlikėjų derinimo) pradininkas Lietuvoje. Jo intriguojančiuose projektuose naujai perkuriamas etninės muzikos paveldas, džiazo standartai, žinomos operų arijos ar šiuolaikinių akademinės muzikos kūrėjų opusai. Jis kuria muziką teatrui, kinui, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą. Prie kūrėjų prisijungė ir palangiškių projekto muzikinės dalies koordinatorius, kompozitorius Rytas Svilainis. Oratorijos autorius – vienas populiariausių Lietuvos rašytojų, poetas, scenarijų autorius, režisierius Alvydas Šlepikas, be daugybės kitų vertingų apdovanojimų, 2023 m. apdovanotas Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Paklausti, kaip pavyko projektu sudominti tokius populiarius savo srities profesionalus, tiek Zita, tiek Edmundas šypsosi. „Linas Rimša nuo pirmo mūsų telefoninio pokalbio patikėjo mūsų pasiūlyta idėja ir „užsikabino“ už Mončio kūrybos perkėlimo į muzikos erdves. Tada sekė pokalbiai telefonu su režisieriumi Alvydu Šlepiku, muzikinės dalies koordinatoriumi Rytu Svilainiu. Man gražiausia ir linksmiausia šioje sekoje, kad mes turėjome tik idėją, o su ja „užkabinome“ lietuviško meno kūrėjus – grandus… Nepatikėsite – tuo metu net neįsivaizdavome jokių pinigų, skaičių, visiškai nepažinojome vieni kitų, bet tvirtai žinojome, kad su gera mintimi ir idėja tikrai rasime bendrų bičiulių, su kurių kūrybine, vėliau ir finansine pagalba gali gimti geras ir reikšmingas projektas Palangai,- nepaprasta patirtimi dalijasi E. Jucevičius.
Oratorijoje integruojami švilpiai, karnavališkas kaukių performansąs, tekstai, skulptoriaus dainuotos ir kitos tradicinės žemaitiškos dainos bei giesmės, prancūziškų melodijų vingrumo elegancija, perkusijos įvairovės, tradicinių žemaitiškų ir prancūziškų instrumentų skambesys. Oratorija bus skirta atlikti chorui, folkloro atlikėjams, skaitovams, instrumentinei grupei, A. Mončio švilpiams. Iš viso scenoje pasirodys per 60 atlikėjų. Kūrinys spalio mėnesį bus pristatytas Prancūzijos Sen Žil Krua de Vi mieste, kur prie oratorijos atlikimo taip pat prisijungs šio miesto meno mokyklos perkusininkai ir kiti atlikėjai. Sekant A. Mončio kūrybos pėdsakus, oratorija skambės ir Laono mieste Šv. Marcelio bažnyčioje.
Projekto iššūkis – rezervuotas lėktuvas
Šiuo metu dar vyksta kūrybinis procesas ir repeticijos. Jau keletą kartų oratorijos autoriai apsilankė Palangoje, Kamerinio choro ir „Mėguvos“ repeticijose, bendravo su kolektyvų nariais, buvo atlikti oratorijos fragmentai. „Tiesą sakant, kelionė tebesitęsia, tik jau dabar viskas įgavo konkretumą” – pasakoja choro vadovas. „Šiuo metu nekantriai laukiame bendrų kūrybos rezultatų ir norime padėkoti visai projekto komandai, ypač Palangos miesto savivaldybei, už palaikymą ir pagalbą“, – kalbėjo Palangos kamerinio choro vadovas Edmundas Jucevičius ir folkloro ansamblio „Mėguva“ vadovė Zita Baniulaitytė.
Visą savaitę, spalio 20-26 dienomis, Palangos atstovai kartu su partneriais Prancūzijoje džiugins tarpkultūriniu dialogu per meninę Antano Mončio kūrybos prizmę. Tačiau, kad tai įvyktų, dar reikia įveikti nemažų iššūkių. Palangos kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Ernesta Žaromskytė, atsakinga už kelionės transporto klausimus, pasakoja, kaip projekto komandai teko rezervuoti beveik visą lėktuvą. „Ilgai tarėmės, kaip greitai ir saugiai nugabenti 70 žmonių su įvairias rekvizitais į Prancūziją. Galiausiai priimtas sprendimas skristi lėktuvu, o vienam instrumentui teko rezervuoti net atskirą vietą“.
Palangos kultūriniai projektai akivaizdžiai įgauna pagreitį, ir visa kultūros bendruomenė drąsiai žengia pirmyn. „Dalyvavimas Lietuvos sezone Prancūzijoje ypatingai reikšmingas tuo, kad paremtas ne tik glaudžia abiejų šalių partneryste, bet ir ryšių stiprinimu ilgalaikėje perspektyvoje. Šis mūsų projektas tikrai nesibaigs spalio pabaigoje, jau dabar kalbamės su prancūzais apie jų atvykimą į Palangą 2025 metais ir neabejojame, kad gražus bendradarbiavimas paskatins tolimesniems kūrybiniams sumanymams tarp Palangos ir Prancūzijos“, – mintimis dalinasi kultūrinės veiklos vadybininkė Indrė Žvikaitė.
Palangos kultūros centro informacija
