LAPKRIČIO 6 D., PENKTADIENĮ, 17 VAL. FESTIVALĮ ATIDARYS ŠIUOLAIKINĖS LATVIJOS FOTOGRAFIJOS PARODA „LATVIJOS PEIZAŽAI“
Dalyviai: Arnis Balčus, Reinis Hofmanis, Alnis Stakle, Iveta Vaivode ir Ilze Vanaga.
Atidarymui diriguos meninis sindikatas „Bad Rabbits“.
Apie parodą „Latvijos peizažas“
Parodoje eksponuojami penkių Latvijos fotografų (Arnis Balčus, Reinis Hofmanis, Alnis Stakle, Iveta Vaivode and Ilze Vanaga) ir penkių mokslininkų (Sergejs Kruks, Klāvs Sedlenieks, Kārlis Vērpe, Laine Kristberga and Ivars Austers) bendri unikalūs tarpdisciplininiai šiuolaikinio Latvijos kraštovaizdžio kūriniai. Nuo 2013 m. jie dirbo poromis (mokslininkas / fotografas) ir kūrė penkias semantiškai susijusias fotografijų serijas ir penkis straipsnius, kurie turėjo sujungti dvi konkrečias temas – fotografijos pasakojimą ir mokslinį tekstą.
Svarbiausia parodos tema yra kraštovaizdis, kuris sukonstruotas kaip paskata apmąstymams, kaip nuostabaus ar paprasto reginio scena, kaip katalizatorius individualiam potyriui, kaip galimybė sužinoti kas mes iš tikrųjų esame, kai mus veikia konkretus kraštovaizdis.
Mūsų laikais, dauguma žmonių stebi kraštovaizdį būdami jame, medituoja vaizdus važiuodami viešuoju transportu, sutelkia dėmesį į pralekiančius peizažus, tyrinėja skaitmenines ar atspausdintas medijas, žiūri pro miegamojo langą ir pan. Tačiau, taip neįmanoma ištyrinėti autentiško gamtos kraštovaizdžio. Netgi nuošalus ir civilizacijos nepaliestas gamtos kampelis, dykumos saulėlydis ar paplūdimys visuomet atrodys kaip vaizdas iš atviruko ar komercinės reklamos, jis bus neišvengiamai pateiktas su kultūriškai užkoduotomis reikšmėmis. Mūsų kraštovaizdžio stebėjimas visuomet yra sukonstruotas psichologiškai ir / ar socialiai, jo suvokimas dažniausiai lemiamas mūsų išankstinių nuostatų, jausmų ir idealogijos apie vaizdingumo esmę ir esminius kraštovaizdžio elementus.
Kraštovaizdžio fotografijos vis dar sėkmingai tarnauja kaip terpė egzotiškoms istorijoms. Tuo tarpu, peizažo vaizdavimas meninėje fotografijoje dažnai yra konstruojamas nukreipiant vaizdingumą į kasdieniškumą, žiūrovo dėmesys sutelkiamas ne į nepasiekiamą tolį, bet į savarankišką supančios aplinkos analizavimą.
Eksponuojamų nuotraukų istorijos galėtų būti pritaikytos mokykloms, analizuojant Latvijos šiuolaikinio meno fotografijas, kurios vienu metu yra įsišaknijusios į Vakarų fotografijos diskursą ir post-sovetinę kultūrą.
Šios penkios fotografijų istorijos yra nauja paradigma Latvijos meno fotografijoje, kurioje yra nusigręžiama nuo tradiciškai gražaus vaizdo ir dėmesys sutelkiamas į kasdienį, personalinį ir iš pažiūros nereikšmingą kraštovaizdį.
Šioje parodoje Latvijos kraštovaizdis yra rodomas pro daugiasluoksnį ir metaforiškai ironišką pasakojimą, kuris lemia kraštovaizdžio šifravimą, mįslingumą ir dviprasmiškumą meno fotografijoje.
