Laikui bėgant turgūs gali išnykti. Šį procesą iš dalies spartina ir kai kurie teisės aktai. Antai prieš porą metų ir vėliau priimti įsakymai dėl apsaugos nuo afrikinio kiaulių maro iš turgaus visiškai išgujo prekybą paršeliais, nors dėl tokių suvaržymų prekyba šiais gyvūnais galutinai nesustojo. Dabar ieškantieji paršelių augintojų ar jų pirkėjų į pagalbą pasitelkia skelbimus, telefoną ir internetą. Susitarus belieka tik atvažiuoti pas ūkininką ir įsimesti paršą į automobilio bagažinę.
Iš turgaviečių išnyko
Ankstų rytmetį tuščiai maklinėjau po vieno rajono centro turgų, bandydamas surasti bent vieną ūkininką, prekiaujantį paršeliais. Tik paklausta turgaus administracija priminė reikalavimus, kad turgavietėse pardavinėti gyvas kiaules uždrausta visoje Lietuvos teritorijoje. Ne per daugiausia buvo prekiaujančiųjų ir kitomis kaimiškomis prekėmis – grūdais, bulvėmis, obuoliais, svogūnais, kiaušiniais, sūriais, medumi, krienais.
Panaši padėtis daugelyje Žemaitijos rajonų. Antai UAB „Skuodo turgus“ administracijos vadovė Audronė Kovienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad prekyba paršeliais baigėsi prieš porą metų.
– Seniau paršelių į turgų atveždavo, tačiau, kai prasidėjo afrikinis kiaulių maras, ta prekyba sustojo. Pas mus paršelius pardavinėdavo ne stambūs ūkininkai, o pavieniai kiaulių augintojai. Kiek teko domėtis, dabar aplinkiniuose kaimuose beveik niekas paršavedžių nebelaiko, nes paršelių nebeperka ir kiaulių neaugina – pigiau parduotuvėje šviežios mėsos nusipirkti. Jei kas ir augina, parduoda susitarę individualiai, – sakė Skuodo turgaus administratorė.
Vyko tarptautinė prekyba
Apie anksčiau Skuode klestėjusią prekybą paršeliais išsamiau papasakojo šio rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algimantas Želvys. Pasirodo, prekybos čia būta tarptautinės.
– Kol buvo leidžiama prekiauti paršeliais, į Skuodą pirkėjų atvažiuodavo ir iš Latvijos, vietos gyventojai stengėsi auginti kuo daugiau paršelių, todėl tą prekybą pavadinčiau tarptautine, nes latviai sudarė didelę pirkėjų dalį ir visi tai jautė. Paprastai gyventojai laikydavo vieną, dvi, tris paršavedes, paršelius parduodavo turguje, nors pirmiausia jais aprūpindavo savo kaimynus, – sakė A. Želvys.
Paklaustas, kaip kiaulininkystė rajone laikosi afrikinio kiaulių maro grėsmės akivaizdoje, tarnybos viršininkas pripažino, kad šiandienė situacija mažina ūkininkų entuziazmą.
– Nors mūsų rajonas nuo artimiausio maro židinio nutolęs beveik per pusantro šimto kilometrų, bet kiaulių skaičius labai sumažėjęs. Antai 2014 m. pabaigoje rajone buvo 1134 kiaulių augintojai, jie laikė 4177 kiaules, praėjusių metų pabaigoje šie skaičiai sumažėjo atitinkamai iki 970 ir 3336. Tendencija akivaizdi. Manau, dalį žmonių išgąsdino nustatyti biologinės saugos reikalavimai, galbūt gerai į juos ir neįsigilinama. O ir rajono gyventojų skaičius sumažėjo drastiškai, vadinasi, mažėja ir paklausa, na, o jauni ūkininkai apskritai nebenori su kiaulėmis užsiimti, – sakė A. Želvys.
Liks tik virtualioje erdvėje?
Vienas šio rajono ūkininkas sakė, kad paršelį galima nusipirkti maždaug už 70 Eur. Ir Skuodo VMVT viršininkui ne paslaptis, kad prekyba paršeliais vis dėlto neišnyko. Tad kur juos parduoda, jei kažkas augina, o prekyba turguje draudžiama?
– Ši veikla klesti interneto erdvėje, kitomis šiuolaikinio ryšio priemonėmis, šiaip vienas per kitą sužino. Aiškėja, kad žmonės išsiverčia ir be turgaviečių, prekyba vykdoma tiesiai iš tvarto. Be VMVT žinios tai vis dėlto nevyksta, reikalingas sveikatos pažymėjimas, kurį išrašo privatus daktaras, turi būti užsakyti įsagai. Tad viskas pakankamai civilizuota, ši veikla įvilkta į tam tikrus teisinius rėmus. Yra buvę atvejų, kai parsiveža iš kito rajono, bet mes per duomenų bazes sužinome. Patikriname, labai stipriai nebaudžiame, labiau patariame, nes žmonės suklysta ir dėl nežinojimo, – pasakojo Skuodo r. VMVT viršininkas A. Želvys.
Tad gali atsitikti, kad prekyba paršeliais turguje jau ir neatsigaus. Pašnekovas neatmetė tokio scenarijaus, nes niekas nežino, kiek laiko maras nesitrauks ir nustatyti apribojimai galios.
Žiemos sąstingis
Ne visuose turguose prekyba gyvomis kiaulėmis išnyko prieš dvejus metus ar vėliau. Gargždų turgaus direktorė Danutė Jonikaitė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad tokių prekių pas juos jau nėra visą dešimtmetį.
– Prieš 10–12 metų paršeliais mūsų turguje buvo prekiaujama nemažai. Nežinau kodėl, bet nuo to laiko paršiukų į Gargždus niekas nebevežė. Buvome ir mes gavę VMVT nurodymą dėl prekybos gyvomis kiaulėmis, tačiau mums tai neaktualu, – sakė D. Jonikaitė.
Klaipėdos rajone yra kiaulių augintojų, kai kurie laiko ir paršavedžių. Turgaus vadovė mano, kad savo augintinius jie parduoda centralizuotai, kiti gal susitaria individualiai.
–Turiu pasakyti, jog turgaus prekeiviai nors ir užrašo, kad kiauliena lietuviška, jie įsiveža kiaulių iš Lenkijos, skerdžia Lietuvoje ir pardavinėja. Paršiuko, aišku, iš Lenkijos neveža. Manau, ta sritis turguje ir neatsigaus. Kas turi paršavedę, kiek girdžiu, vietiniai nuperka. O pas mus ūkininkai prekiauja daržovėmis, grūdais, pienu. Žiemą ta prekyba sumenksta daugiau kaip perpus. Vasarą ūkininkų produkcijos asortimentas didžiulis, o dabar tik tai, ką galima išlaikyti rūsyje, per didelius šalčius net bulvių nepardavinėsi – sušals, – padėtį apibūdino Gargždų turgaus direktorė D. Jonikaitė.
Ir kiti kalbinti turgų vadovai sakė laukiantys pavasarį prasidėsiančios prekybos sodinukais, sėklomis, daigais. Štai Kretingoje turgaus dieną savaitės viduryje stoviniuojančius žemės ūkio produkcijos pardavėjus buvo galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, nors kitu metų laiku jų čia knibždėte knibžda. Žiemos sąstingis, tikėkimės, laikinas, draudimas prekiauti paršeliais galbūt nenutemps tradicinės prekybos būdo į dugną.
Juozas SKRIPKAUSKAS
„ŪP“ korespondentas
Autoriaus nuotrauka
