Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Naują politikų darbo apmokėjimo tvarką parengęs Jurbarko savivaldybės mero sekretoriatas pareikalavo, kad tarybos nariai įrodytų posėdžių metu negaunantys dvigubo darbo užmokesčio. Tokia tvarkos aprašo nuostata sukėlė aršias politikų diskusijas.
Kad savivaldybių politikai nenori dirbti iš idėjos, kaip dažniausiai žada prieš rinkimus, rodo ir kitų savivaldybių patirtis. Vos prieš mėnesį tarybos darbo reglamentą keitė Šakių savivaldybė, o Telšių politikai lapkričio pabaigoje nusprendė tris kartus pasididinti „kanceliarines“ išmokas.
Sukruto, nes „nudegė“
Už dalyvavimą savivaldybės tarybos ir komitetų bei nuolatinių darbo grupių posėdžiuose savivaldybės tarybos nariams mokamas vidutinis valandinis atlyginimas. Dauguma šalies savivaldybių politikams dar apmoka ir kanceliarines išlaidas arba skiria lėšų pasiruošti posėdžiams. Pavyzdžiui, Jurbarko r. savivaldybės tarybos nariams pasiruošti vienam į darbotvarkę įtrauktam klausimui skiriama viena darbo valanda.
Kai kuriais mėnesiais savivaldybės taryba svarsto 50 ar net daugiau klausimų, todėl politikų darbo užmokestis gerokai svyruoja. Šių metų antrąjį ketvirtį Jurbarko savivaldybės tarybos nariai vidutiniškai per mėnesį uždirbo po 206 Eur, o trečiąjį ketvirtį – tik po 123 Eur.
Tačiau nepaisant to, kad politikų pajamos nėra didelės, kilo abejonių, ar darbo metu posėdžiaujantys tarybos nariai tuo pačiu metu negauna atlyginimo už savo tiesiogines pareigas. Valstybės politikų darbo apmokėjimo įstatymas numato, kad už posėdžiuose praleistą laiką apmokama tik tais atvejais, kai politikai negauna atlyginimo savo pagrindinėse darbovietėse.
Abejonių, ar politikai nepiktnaudžiauja, iškilo ir paaiškėjus, kad į Seimą išrinktas Jurbarko savivaldybės tarybos narys Ričardas Juška rugpjūčio mėnesio savivaldybės tarybos ir komitetų posėdžiuose dalyvavo bei tarybos posėdžiui 36 darbo valandas ruošėsi turėdamas nedarbingumo lapelį.
Viešoje erdvėje pasirodžius laikraščio „Ūkininko patarėjas“ publikacijai „Į Seimo suolą su skandalo šleifu“ (Nr. 135), kurioje taip pat buvo suabejota, ar Seimo narys R. Juška teisėtai gavo atlyginimą už posėdžiuose sugaištą laiką, Jurbarko savivaldybės mero sekretoriatas suskubo pateikti rajono tarybai svarstyti naujos politikų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą.
Labiausiai pasipiktino ūkininkai
Daugiausia diskusijų sukėlė reikalavimas kiekvieną mėnesį pateikti savivaldybei pažymas apie pagrindinėje darbovietėje posėdžių dienomis mokamą atlyginimą bei pasiūlymas nemokėti darbo užmokesčio už pasiruošimą tiems klausimams, nuo kurių svarstymo politikai privalės nusišalinti. Tokią rekomendaciją mero sekretoriatui pateikė Vyriausybės atstovė Tauragės apskrityje Irena Ričkuvienė.
Vyriausybės atstovės nuomone, jei tarybos narys pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą privalo nusišalinti nuo klausimo svarstymo, nei komitetuose, nei darbo grupėse tuo klausimu savo nuomonės reikšti negali. O jei taip, tai nereikia nei ruoštis klausimo svarstymui, nei mokėti už darbą, kuris neturi jokios prasmės.
Politikų kritikos strėlės aštriai smigo į naują darbo apmokėjimo tvarką parengusią Jurbarko savivaldybės tarybos mero sekretoriato vedėją Genę Gudaitienę.
Ūkininkas Donatas Jackis pasišaipė, kad sumanymas reikalauti pažymų yra mero sekretoriato pusmečio darbo rezultatas. „Koks tikslas kiekvieną mėnesį rašinėti sau pažymas, juo labiau kad atlyginimo pats sau nemoku“, – klausė ūkininkas.
„O koks jūsų reikalas? Kodėl aš turiu prašyti parašyti man pažymą, jei grįžęs iš posėdžio dirbsiu iki 9 val. vakaro“, – bene labiausiai piktinosi UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius.
Degaus skysčio į įsiliepsnojusį diskusijų laužą pliūptelėjo tik lapkritį prisiekęs gydytojas psichiatras Stasys Makūnas. Jo nuomone, neteisinga tarybos nariams – visuomenės elitui mokėti vidutinį valandinį šalies darbo užmokestį, nes savo įstaigose dauguma politikų uždirba gerokai daugiau.
Mero sekretoriato vedėja G. Gudaitienė pasiūlė rinktis tą atlyginimą, kuris didesnis, nes savivaldybė mokėti atlyginimo neprivalo.
„Koks gali būti rinkimasis! Mūsų darbas yra toks, kad mes jį turime padaryti. Jei jau taip nustatėte, kad kišatės į privačius ūkininkų, įmonių reikalus, tegul taip ir būna. Padėk Dieve, išgyvensime ir be tų jūsų pinigėlių – daug metų iš viso neėmiau ir nieko neatsitiko“, – kėlė balsą K. Jurevičius.
Tačiau dirbančių iš idėjos šiuo metu Jurbarko savivaldybėje nėra. Keletas tarybos narių atsisakė išmokų tik dėl to, kad darbo biržoje galėtų registruotis bedarbiais.
Ir pernai, ir šiemet per 10 mėnesių 23 savivaldybės tarybos narių veikla mokesčių mokėtojams kainavo po maždaug 53 tūkst. Eur. Kiekvienas politikas, išskyrus rajono merą ir vicemerą, vidutiniškai per metus iš savivaldybės gavo po 1 330 Eur.
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas, ar savivaldybių politikai, prieš rinkimus paprastai deklaruojantys, kad iš idėjos nori dirbti savo gimtajam kraštui, neturėtų to daryti visuomeniniais pagrindais, Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius pareiškė, kad niekas neturi dirbti „už ačiū“.
Kompensacijoms – tūkstančiai eurų
Gerokai daugiau nei jurbarkiečiai uždirba Šakių savivaldybės tarybos nariai. Jiems mokama 0,3 proc. dydžio išmoka, apskaičiuojama pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį. Tai sudaro maždaug 250 Eur.
Antrą išmoką jie gauna už posėdžiuose praleistą ir su rinkėjais faktiškai dirbtą laiką. Dauguma tarybos narių šiemet deklaravo su rinkėjais dirbę tik po keletą valandų, tačiau prieš Seimo rinkimus atsirado tokių, kurie, atrodo, panoro gauti atlygį ir už agitacijai skirtą laiką.
Pavyzdžiui, Seimo rinkimų kompanijoje dalyvavęs tarybos narys Mindaugas Tarnauskas, anksčiau per mėnesį susitikti su rinkėjais skirdavęs po 10 val., vasarą dirbo po 30–40 val. per mėnesį. Siekdama apriboti nesveiką politikų darbštumą, Šakių savivaldybės taryba spalio mėnesį pakeitė tarybos veiklos reglamentą. Dabar jame nurodoma, kad oficialios rinkimų kampanijos metu darbui su rinkėjais skirtas laikas nebus apmokamas.
Tačiau Šakių politikai dėl to neturėtų jaustis nuskriausti. Jiems dosniai atlyginamos visos patirtos išlaidos – užtenka kartą per ketvirtį užpildyti lentelę, kurioje nurodo, kiek ir kam skyrė, nereikalaujama jokių čekių ir patvirtinimų. Kai kurie tarybos nariai į ataskaitą surašo ir automobilio remonto išlaidas, padangų keitimo kainą, planšetinio kompiuterio ir jo priedų įsigijimą.
Kadangi ne visi Šakių savivaldybės tarybos nariai ataskaitose deklaruoja posėdžiuose ir dirbant su rinkėjais praleistą laiką ir ne visi pateikia ataskaitas apie patirtas išlaidas, ir kompensacijas gauna skirtingas. Daugiausiai išlaidų per šią kadenciją deklaravo konservatorius Vaidas Balčiūnas, kuriam savivaldybė išmokėjo 4 656 Eur kompensacijų. Nedaug nuo jo atsiliko „valstietis“ Valdas Stankūnas, gavęs 4 594 Eur, socialdemokratas Bernardas Vainius, turėjęs 4 576 Eur išlaidų. Kukliausiai atrodo gelgaudiškietės Eglės Dragūnaitytės išlaidos – per pusantrų metų jai priskaičiuota tik 3 700 Eur kompensacija.
Didindami išmokas skolas užmiršo
Nusižiūrėję, kad kitose savivaldybėse mokama daugiau, sukruto ir Telšių savivaldybės tarybos politikai. Dar kovą valdantieji pareikalavo jiems net kelis kartus padidinti lėšas kanceliarinėms išlaidoms.
Iki šiol Žemaitijos sostinės politikai per mėnesį gaudavo po 57 Eur, tačiau lapkričio pabaigoje nuspręsta kompensacijas padidinti iki 190 Eur – pusės minimalios mėnesinės algos dydžio. Šis sprendimas kasmet Telšių politikų kišenes papildys 2 280 Eur.
Toks 14 valdančiųjų balsais priimtas sprendimas visuomenėje sukėlė nemenką atgarsį, juo labiau kad net 10 tarybos narių tam prieštaravo ir atvirai tvirtino, kad politikai didesnes išmokas pasiskyrė ne kanceliarinėms išlaidoms ir ne kelionėms pas rinkėjus, o savo gyvenimui pagerinti. Kai kurie net piktinosi, kad daliai politikų išvis jokių išmokų neturėtų būti, nes posėdžiuose jie neaktyvūs, niekuo nesidomi ir tarybos veikloje praktiškai nedalyvauja.
Neetiškas sprendimas atrodo ir Žemaitijos sostinės gyventojams, susirūpinusiems, kad jų savivaldybė yra viena labiausiai prasiskolinusių Lietuvoje. Finansų ministerijos duomenimis, Telšių r. savivaldybės skola spalio pradžioje siekė kone 53 proc. rajono biudžeto pajamų ir jau seniai viršijo visus skolinimosi limitus.
Nori atlygio už darbą
Iš idėjos nedirba nė viena kita savivaldybė, o jei kuris tarybos narys ir atsisako išmokų, tai tik dėl savo interesų ir nenorėdami pildyti patirtų išlaidų ataskaitų. Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybės tarybos nariai per mėnesį gauna 231,7 Eur išmoką, už kurią atsiskaityti privalo kartą per tris mėnesius. Šilalės savivaldybė reikalauja, kad politikai pateiktų ir išlaidas patvirtinančius dokumentus.
Tokia pat tvarka nustatyta ir Tauragės savivaldybėje, tik išmoka yra bene 100 Eur didesnė. Atsisakydami jos, šiemet penki tarybos nariai sutaupė biudžete 17 tūkst. Eur. Lapkritį posėdžiavusi Tauragės savivaldybės taryba nusprendė už šiuos pinigus vaikų lopšeliui darželiui „Žvaigždutė“ nupirkti lovas.
Bet gražus tauragiškių politikų užmojis irgi, atrodo, susijęs ne su darbu iš idėjos. Nuo 2007 m. į savivaldybės tarybą renkama Iveta Skurvydienė įsitikinusi, kad politikai turi gauti ne kompensacijas, o deramą atlygį už darbą.
Autorės nuotraukos
