Šeštadienį ir sekmadienį Naisiuose – mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje, šeštąjį kartą surengtas festivalis visai šeimai „Naisių vasara“. Šiais metais jis išskirtinis – visi mediniais laiptais galėjo užkopti į Baltų areną, didžiulį pylimą, kuriam supilti panaudota 125 tūkst. kub. metrų žemės, ir pasigrožėti Naisių panorama, žaliuojančiais laukais, ištiesti ranką debesims, kurie nustebę žiūrėjo į švytinčius žmonių veidus.
Šeštadienis buvo programų ir koncertų diena, kolektyvai ir pavieniai atlikėjai koncertavo ne tik didžiojoje, bet pirmą kartą ir netoli Alkos kalnelio įrengtoje mažojoje scenoje. O sekmadie-
nis – sporto ir mažųjų atlikėjų diena. Į festivalį susirinko apie 35 tūkst. dalyvių iš visų Lietuvos rajonų.
Pirmąjį vakarą surengta iškilminga Baltų arenos aukuro atidarymo apeiga su Lietuvos romuvos krive Inija Trinkūniene.
Mecenato Ramūno Karbauskio dovana
Kai laukuose noksta duona, sužydi visos darželio gėlės, o kvepiančiose liepose dūzgia bitės, į jaukų Šiaulių rajono kampelį, apdainuotą amžinai jauno poeto Zigmo Gėlės, susirenka tūkstančiai svečių. Blaivybę puoselėjantį festivalį, skirtą visai šeimai, žino visa Lietuva: kasmet atvažiuoja vis daugiau žmonių, nes Naisiai turi ypatingą trauką – čia visi laukiami, čia daug pramogų ir įvairių užsiėmimų mažajam ir suaugusiajam, čia saugu, nepamatysi išgėrusiųjų ar šlitiniuojančiųjų, o jei reikia informacijos ar patari-
mo – visada jums padės išskirtinio mandagumo jaunieji savanoriai. Naisiai – Lietuvos kaimo etalonas visomis prasmėmis.
Festivalio pagrindinis sumanytojas, mecenatas, politikas Ramūnas Karbauskis, paklaustas, kuo išskirtinė šių metų Naisių šventė šeimai, žvilgteli į neseniai supiltą Baltų areną ir šypsodamasis sako: „Kur pirmiausia žmonės eina? Ogi kopia laiptais į Baltų areną ir gėrisi atsiveriančiais vaizdais. Tai pats didžiausias žemės pylimas Lietuvoje. Baltų arenos dydis prilygsta Romos Koliziejui: čia tilps 25–30 tūkst. lankytojų, ji yra 200 metrų ilgio, šlaitų aukštis – 16 m. Vasarą scenoje po atviru dangumi vyks koncertai, o žiemą čia smagu bus pramogauti ne tik vaikams.
Linkėjo aštrių noragų ir tiesių vagų
Kiekvienas žemdirbys, planuodamas aruodus pripildyti gausaus bei kokybiško derliaus, žino: gera pradžia – pusė darbo. Turintieji gerus agronomijos pagrindus patvirtins, kad visa to sėkmė – nepriekaištingai suarti laukai. O kur kitur, jei ne Lietuvos artojų varžybose galima pamatyti, kaip laukus vagoja geriausi šalies arimo asai, pasimokyti, kaip meistriškai valdyti plūgą.
Lietuvos artojų varžybos – tradiciniu tapęs renginys, kurį organizuoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kartu su Lietuvos artojų asociacija, iniciatyvą palaiko LR žemės ūkio ministerija, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos bendrovių asociacija, UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“.
Prieš varžybų startą artojus sveikino ir sėkmės linkėjo Vyriausybės atstovai, Seimo nariai, kiti oficialūs asmenys. Lietuvos žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės sveikinimus artojams perdavė viceministras Albinas Ežerskis. „Man labai brangios lietuviškos tradicijos, todėl labai džiaugiuosi, kad net per darbymetį žemdirbiai randa laiko pasivaržyti, pasidalinti patirtimi. Dėkoju už jūsų meilę žemei ir darbui“, – sakoma ministrės sveikinime.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė pasidžiaugė, kad didžiausias mūsų valstybės turtas yra žmonės ir žemė, tad turime saugoti juos. Ji džiaugėsi, kad šiemet varžybose dalyvauja nemažas būrys profesinių mokyklų moksleivių, todėl jiems linkėjo kuo didžiausios sėkmės, o vyresniųjų prašė neskriausti jos vaikų, nes jie, čia dalyvaudami, ir taip jau nugalėtojai.
Ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Adolfas Damanskis dėkojo varžybų organizatoriams už darbą ir atsidavimą, artojams linkėjo tiesių vagų. Aštrių noragų, gražiai suverstų vagų artojams linkėjo LR Seimo nariai Kaziai – Starkevičius ir Grybauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujalis. Jis dar priminė, kad arimas buvo ir liks pagrindiniu žemės našumo didinimo veiksmu.
Dalyvavo ir žemės ūkio mokyklų mokiniai
Dotnuvos eksperimentinio ūkio laukuose tradiciškai buvo ariama dviejose kategorijose – tradicinių bei vartomųjų plūgų grupėse. Šiais metais dalyvių atranka į varžybas šiek tiek keitėsi, jose be rajoninių varžybų etapo galėjo registruotis jau dalyvavusieji Lietuvos artojų varžybose bei Respublikinio rudeninio arimo konkurso prizininkai. Be rajoninio atrankos etapo taip pat buvo kviečiami varžytis ir žemės ūkio mokyklų moksleiviai.
Šiemet Mantviliškio kaimo laukus vagojo 14 geriausių Lietuvos arimo meistrų, atstovaujančių Akmenės, Jurbarko, Kaišiadorių, Kretingos, Pakruojo, Pasvalio, Raseinių, Šilalės, Ukmergės rajonams. Varžybų organizatoriai džiaugėsi, kad varžybose šiais metais dalyvavo net keturi vaikinai, atstovaujantys Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklai, Joniškio žemės ūkio mokyklai, Panevėžio profesinio rengimo centrui bei Kėdainių profesinio rengimo centro Lančiūnavos skyriui.
Prieš varžybų startą pakalbintas Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas sakė, kad jau bandant arti buvo matyti, jog šiemet artojų laukia sudėtinga užduotis. „Vienmetės svidrės ražiena kieta kaip niekados, net plūgus iš jos išmeta. Gal kiek lengviau bus arti vartomaisiais plūgais, nes jie sunkesni, o tradiciniais – vyrai paprakaituos. Manau, šiandien viską nulems artojų meistriškumas ir patirtis“, – „ŪP“ sakė Lietuvos artojų patriarchas
A. Malinauskas.
Nugalėjo patirtis
ir ištvermė
Patyrusio specialisto prognozės išsipildė su kaupu: geriausiais teisėjai pripažino artojus, daugkartinius varžybų nugalėtojus ir prizininkus. Pirmąją vietą tradicinių plūgų grupėje užėmė Audrius Plerpa iš Pakruojo rajono. Ardamas „Fendt 312“ traktoriumi jis surinko 229 taškus iš 300 galimų. Patyręs artojas meistriškumu gerokai pranoko savo konkurentus. Štai Andrius Baublys iš Šilalės rajono tesurinko 197,7 taškus, bet jie jam garantavo antrąją vietą. Trečiąją vietą šioje grupėje užėmė jurbarkietis Stanislovas Marcinkus.
Analogiška situacija ir vartomųjų plūgų grupėje. Čia niekas negalėjo prilygti pasaulinių varžybų dalyviui ir daugkartiniam Lietuvos čempionui kretingiškiui Kaziui Genčiui, kuris surinko 238 taškus iš 320 galimų. Ir čia antrąją poziciją užėmęs artojas gerokai atsiliko nuo lyderio. Juo buvo taip pat kretingiškis Antanas Duoblys, iš viso surinkęs 157 taškus. Garbingą trečiąją vietą iškovojo Ernestas Katkūnas iš Joniškėlio žemės ūkio mokyklos Pasvalio rajone.
Jauniausio artojų varžybų dalyvio titulas atiteko Panevėžio profesinio rengimo centro moksleiviui Valdui Dainiui. Jį, kaip ir kitus varžybų dalyvius bei prizininkus, garbės raštais ir dovanomis apdovanojo viceministras
A. Ežerskis, Seimo narys K. Grybauskas ir LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis.
Abiejų arimo grupių nugalėtojai kartu su daugybe dovanų, medalių iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Pasaulio artojų varžybose, kurios kitais metais vyks Anglijoje.
Lietuvos artojų varžybų organizatoriai – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos artojų asociacija – dėkingi visiems, be kurių palaikymo bei prisidėjimo šis gražus, gilias tradicijas puoselėjantis renginys nebūtų įvykęs.
Esame dėkingi LR žemės ūkio ministerijai, kuri metai iš metų paremia renginio idėją ne tik finansiškai, bet ir pagerbdama geriausius šalies artojus, kurių dėka Lietuvos laukai gražėja, gausėja derliaus aruodai, mūsų šalies vardas garsinamas ir pasaulinėse artojų varžybose.
Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyvą palaiko ir skatina šalies Vyriausybės bei Seimo Kaimo reikalų komiteto atstovai, Švietimo ir mokslo ministerija, parėmusi šalies profesinio rengimo centrų ir žemės ūkio mokyklų moksleivių dalyvavimą artojų varžybose.
Labai dėkojame UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ vadovui A. Turskiui ir specialistams, jų laukuose ir jiems padedant turėjome galimybę organizuoti varžybas.
Organizuodami varžybas sulaukėme didelės Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto paramos – varžybų teisėjų kolektyvą papildėme gausiu profesionalių arimo vertintojų būriu. Kaimynams, LAMMC ŽI mokslininkams, dėkojame už profesionalų teisėjavimą, o dr. V. Feizai – už didelio susidomėjimo sulaukusią praktinio arimo pamoką. Norime padėkoti šalies savivaldybių atstovams, kurie palaikė savo rajono artojus ne tik geru žodžiu, bet ir finansine parama.
Džiaugiamės, kad kiekvienais metais Lietuvos artojų varžybas spaudoje gražiai nušviečia informaciniai rėmėjai – laikraštis „Ūkininko patarėjas“, žurnalas „Mano ūkis“, agroverslo portalas
www.agroakademija.lt.
Žinoma, nuoširdžiausią „AČIŪ“ tariame varžybų dalyviams – artojams: K. Joniškiui (Akmenės r.), R. Balčaičiui (Raseinių r.), V. Tinteriui (Pasvalio r.), A. Duobliui (Kretingos r.), K. Genčiui (Kretingos r.),
E. Katkūnui (Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykla), A. Gerbutavičiui (Kaišiadorių r.), E. Utakiui (Joniškio žemės ūkio mokykla), R. Valeikai (Ukmergės r.), S. Marcinkui (Jurbarko r.). A. Baubliui (Šilalės r.), V. Dainiui (Panevėžio profesinio rengimo centras),
P. Čiupui (Kėdainių profesinio rengimo centro Lančiūnavos skyrius), A. Plerpai („Lygumų“ ŽŪB, Pakruojis), kurie, nepaisydami svarbių darbų, susirungė Lietuvos artojų varžybose! Be JŪSŲ – nebūtų MŪSŲ!
Lietuvos artojų varžybų organizatoriai
Aldona SIREIKIENĖ, „ŪP“ korespondentė
