Klaipėdos rajono savivaldybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo pripažinta draugiškiausia šeimai savivaldybe. Apie tai, kaip stengiamasi paslaugas šeimoms teikti dar efektyviau, kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikiene.
Keičiasi socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pavaldumas. Kokią naudą teikia šis sprendimas?
Rugsėjo mėnesio Tarybos posėdyje buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos seniūnijose įsteigtas socialinių darbuotojų darbui su socialinės rizikos šeimomis pareigybes perduoti Klaipėdos rajono paramos šeimai centrui. Tikiuosi, kad tai leis efektyviau organizuoti socialinių darbuotojų darbą, teikti kokybiškesnes paslaugas. Šį sprendimą kruopščiai rengė Administracijos specialistai, daug darbo įdėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Gumuliauskienė.
Dar 2007 metais įsteigtos socialinio darbuotojo darbui su rizikos šeimomis pareigybės buvo paskirstytos po vieną kiekvienai seniūnijai. Atsižvelgiant į tai, kad socialinės rizikos šeimų skaičius seniūnijose labai skiriasi, buvo bandoma koreguoti darbuotojų pareigybių skaičių – kai kuriose seniūnijose mažinant pareigybių iki pusės etato, kitose – didinant iki dviejų. Tačiau šis metodas nebuvo veiksmingas ir neleido lanksčiai reaguoti į pokyčius. Nustatyta, kad vienas darbuotojas gali teikti socialinę priežiūrą ne daugiau kaip 10-čiai šeimų, tačiau pagal dabartinį šių darbuotojų paskirstymą vienai pareigybei tenka 6–8 arba 16–20 šeimų. Šiuo metu Savivaldybės administracijoje (seniūnijose) įsteigta 11 socialinio darbo specialistų pareigybių, tačiau jų turėtų būti 17.
Metodinis vadovavimas taip pat nėra nuoseklus ir sistemingas, kai tiesioginių šių darbuotojų vadovų yra 11, t. y. po vieną seniūną kiekvienoje seniūnijoje. Neįmanoma užtikrinti ir sistemingo kvalifikacijos kėlimo, organizuoti mokymų, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimų, o tai yra itin aktualu šios srities darbuotojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomone, šis darbas turėtų būti sutelktas socialinių paslaugų įstaigose. Bendro darbo su šeimomis tvarkos apraše taip pat vienareikšmiškai rekomenduojama šiuos darbuotojus įdarbinti socialinių paslaugų centruose.
Su seniūnais, Savivaldybės administracijos vadovais ir socialinės paramos sritį kuruojančiais Tarybos nariais klausimas dėl pareigybių perdavimo iš seniūnijų įvairiame kontekste ne vienerius metus buvo diskutuotas bendruose pasitarimuose, išvykose į seniūnijas, įvairių komisijų, darbo grupių posėdžiuose. Todėl džiaugiuosi, kad diskutuoti apie tai jau baigėme ir pagaliau priėmėme sprendimą, kuris, manau, bus naudingas, pirmiausia mūsų rajono rizikos šeimoms. Svarbiausia užtikrinti efektyvią, profesionalią, laiku teikiamą pagalbą, nepaisant to, kam pavaldūs specialistai. Juk visi turime bendrą tikslą – užtikrinti rajono šeimų gerovę.
Ne visi seniūnai palankiai žiūri į šį sprendimą?
Taip, kai kurie seniūnai būgštauja, kad pavaldumą perdavus paramos šeimai centrui, jiems bus sudėtinga organizuoti darbą. Tačiau seniūnijų funkcija dalyvauti užtikrinant vaiko teisių apsaugą, atstovauti seniūnijos gyventojų reikmėms išlieka, įgyvendinant tarpinstitucinio bendradarbiavimo formas toliau plėtojama bendro įvairių institucijų darbo organizavimo sprendžiant socialines problemas patirtis, tad tie būgštavimai realaus pagrindo neturi.
Kokių rezultatų yra laukiama?
Socialinės paslaugos bus teikiamos socialinių paslaugų įstaigoje, metodinis vadovavimas bus organizuojamas taip pat įstaigoje, kurios funkcija – socialinių paslaugų teikimas. Darbuotojams tenkantį darbo krūvį bus galima paskirstyti tolygiai. Mokymai, darbuotojų atestacijos organizavimas bus sistemingi ir apskaitomi. Darbuotojai nebus apkraunami kitais, jų pareigybėse nenumatytais darbais. Tikimės, kad iki 2018 m. sausio mėn. pavyks išspręsti procedūrinius klausimus dėl darbo santykių tęsimo kitoje įstaigoje bei kitus darbo organizavimo klausimus.
Ar šio sprendimo įgyvendinimui reikės papildomų lėšų?
Gali būti reikalingos lėšos darbo vietų įrengimui, turimų priemonių atnaujinimui, transporto priemonių įsigijimui, tačiau tai būtų aktualu ir tuo atveju, jei pareigybės liktų Savivaldybės administracijoje, nes šiuo metu užimta 13,5 etato, kai turi būti 17. Taigi šias pareigybes vis tiek privalėtume steigti.
Kokie dar sprendimai, projektai prisideda prie rajono šeimų gerovės kūrimo?
Neseniai Klaipėdos rajono savivaldybei buvo įteiktas aukščiausias Lietuvos savivaldos apdovanojimas „Auksinė krivūlė“ Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nominacijoje „Draugiškiausia šeimai savivaldybė“. Šiuo apdovanojimu su Savivaldybės vadovais itin didžiuojamės – tai rodo, kad Savivaldybės darbas ir pastangos buvo įvertintos aukščiausiu lygmeniu. Socialinės paslaugos ir pagalba šeimoms – vienas iš Klaipėdos rajono savivaldybės prioritetų.
Nuo 2017 m. liepos 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija kartu su projekto partneriais vykdo iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos rajone“. Projektas bus vykdomas iki 2021 metų, jo vertė – beveik 384 tūkst. eurų. Projekto metu Klaipėdos rajono šeimoms teikiamos kompleksinės paslaugos kuo arčiau jų gyvenamosios vietos, padedančios įveikti iškilusias krizes, pavyzdžiui, skyrybas, vaikų auklėjimo problemas, netektis, negalią, šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, smurtą šeimoje ir kt. Paslaugas teikia Klaipėdos rajono paramos šeimai centras ir VšĮ Dovilų socialinių iniciatyvų centras. Šeimoms teikiama psichosocialinė pagalba (individualios, grupinės psichologų konsultacijos), organizuojami pozityvios tėvystės mokymai, šeimos įgūdžių ugdymas ir sociokultūrinės, mediacijos, vaikų priežiūros (vaikai užimami veiklų metu) paslaugos.
Svarbiausia tai, kad pagalba teikiama visoms šeimoms, todėl Klaipėdos rajono šeimas, patiriančias įvairias krizines situacijas, kviečiu pasinaudoti projekto teikiamomis paslaugomis.
Ernesta Strakšytė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
