Įdomupaskaityti
Lietuvoje širdies ir kraujotakos sistemos ligos sudaro daugiau nei 56 proc. visų mirčių priežasčių – lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu, mūsų šalis yra tarp liūdnai pirmaujančiųjų. Statistikos duomenimis, į didžiausią mirtinos rizikos grupę patenka vyresni nei 64 metų amžiaus žmonės, kenčiantys nuo per didelio kraujo spaudimo ar turintys kitų širdies veiklos problemų. Medikai pripažįsta, kad pastaruoju metu įvairios širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau diagnozuojamos ir jauniems žmonėms.
„Stresas, nemiga, neaiškios dietos, antsvoris – tai tik kelios priežastys, lemiančios, kad su širdies negalavimais tenka susidurti jauniems, dar nė pusamžio nepasiekusiems žmonėms, – sako gydytoja kardiologė Audronė Valavičienė. – Džiugu, kad po truputį didėja jaunimo sąmoningumas bei rūpinimasis savo sveikata. Tad, jei anksčiau sulaukdavome tik vieno kito jaunesnio paciento, dabar profilaktinis sveikatos patikrinamas tampa norma ir jaunesniems žmonėms.“ Gydytoja pastebi, kad savanoriškai pas specialistą apsilankiusių iki 40 metų amžiaus žmonių pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.
Atmetus tokius žalingus įpročius, kaip rūkymas, alkoholis, narkotinės ar psichotropinės medžiagos, yra daugybė faktorių, lemiančių blogėjančią širdies būklę. Nors padidėjusi infarkto ar kitų širdies ligų rizika dažniausiai asocijuojasi su per dideliu svoriu ir besaikiu kaloringo maisto vartojimu, kardiologė įspėja, kad derėtų atsargiau žiūrėti ir į dietas. Norint atsikratyti papildomų kilogramų, aklai pasitikėti internete siūlomomis dietomis nevertėtų – rekomenduojama apsilankyti pas specialistą, kuris, atlikęs kraujo, širdies veiklos ir kitus būtinus tyrimus, nustatys reikiamų suvartoti kalorijų kiekį bei padės sureguliuoti mitybą.
Širdies ligų rizikos faktoriams taip pat priskiriamas ir sėslus gyvenimo būdas, nedidelis fizinis aktyvumas, kai kurių vaistų vartojimas, komplikacijos nėštumo ar gimdymo metu. Vis dėlto, kaip vieną didžiausių širdies priešų kardiologė A. Valavičienė įvardija dažną jaunų žmonių palydovą – stresą. Ūmus stresas gali dažninti širdies ritmą, didinti cholesterolio kiekį kraujyje ar deguonies poreikį širdies raumenyse. Ilgalaikis stresas ir nuovargis mažina imuninės sistemos atsparumą, tad gali prisidėti prie tikimybės susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Išvengti klastingų širdies ligų, deja, neįmanoma, tačiau sumažinti jų riziką – paprasta. Be jau išvardintų rizikos faktorių mažinimo, kiekvienam, net ir niekuo nesiskundžiančiam žmogui, bent kartą per metus vertėtų apsilankyti pas gydytojus dėl bendros sveikatos būklės nustatymo. Paprastai žmonės apsilanko pas specialistus tik tada, kai jaučia negalavimus arba pildydami privalomą sveikatos medicininę pažymą. Be to, dažnesni klinikų lankytojai yra pagyvenę, jau nedarbingo amžiaus žmonės. Vis dėlto, ši tendencija kinta – dramatiškai augant susirgimų širdies ligomis ar net mirčių nuo jų, auga ir žmonių sąmoningumas. Gydytojos manymu, laiku pravertos klinikos durys gali užkirsti kelią ligai ar neleisti jai progresuoti toliau.
