Jau netrukus beveik dvejus metus trukęs Lietuvos baldų eksporto nuosmukis ir baldų pramonė iš recesijos pereis į atsigavimo fazę: vietoje užsakymų kritimo įmonės susidurs su užsakymų atsigavimu, o tam didelės įtakos turės bazinių palūkanų mažėjimas bei auganti Europos gyventojų perkamoji galia. „Citadele“ banko valdybos nario Vaido Žagūnio teigimu, jau dabar matomi pirmieji Lietuvos baldų eksporto atsigavimo signalai, tačiau kol kas tai apima kelias eksporto rinkas. Tikėtina, kad bendro baldų eksporto apimčių eksporto augimo tendencijos išryškės pirmąjį šių metų ketvirtį.
Vienas iš Lietuvos pramonės ir eksporto garvežių – baldų pramonė – netrukus turėtų įžengti į naują etapą. Naujausi Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, 2024 m. gruodį lietuviškos kilmės baldų eksporto apimčių 12 mėn. slankusis vidurkis, eliminuojant kainų pokytį, tebemažėjo, tačiau nuosmukis siekė vos 1,1 proc., palyginti su 2024 m. sausiu, kai baldų eksporto nuosmukis dar siekė 14 proc.
„Nagrinėdami Lietuvos baldų eksporto dinamiką pagrindinėse rinkose, manome, kad Lietuvos baldų eksporto atsigavimas vyks keliais etapais. Jau dabar matome baldų eksporto apimčių atsigavimą į Vokietijos rinką – 2024 m. gruodį baldų eksportas į Vokietiją jau buvo 2,4 proc. didesnis nei 2023 m. gruodį. Lietuvos baldų gamintojai didina eksportą į Vokietiją nepaisant to, kad Vokietijos statybos sektoriaus būklė lieka įtempta. Tai – ženklas, kad mūsų baldų gamintojai neprarado konkurencingumo ir rinkai sugeba pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį“, – teigia „Citadele“ banko valdybos narys ir Verslo bankininkystės tarnybos vadovas Baltijos šalims Vaidas Žagūnis.
Anot jo, kita daug žadanti rinka, yra Jungtinė Karalystė: į šią rinką baldų eksporto apimtys gruodį tebemažėjo, tačiau nuosmukis siekė 0,9 proc., kai rudens pradžioje kritimas dar siekė 6 proc. Trečiasis Lietuvos baldų eksporto atsigavimo etapas greičiausiai bus fiksuojamas Prancūzijos ir Norvegijos rinkose. Paskutinė kritinė rinka, kur Lietuvos baldų eksportas vėl suaktyvės, bus Švedija – čia NT rinka lėtai bunda nuo aukštų palūkanų šoko.
„Pagrindinės įtakos Lietuvos baldų eksporto atsigavimui visų pirma turės mažėjančių palūkanų ir gyventojų perkamosios galios atsigavimas Europoje. Paskui nuosekliai bazines palūkanas mažinantį Europos Centrinį Banką (ECB) seka ir kiti Europos centriniai bankai. Prognozuojama, kad ECB šiemet bazines palūkanas sumažins dar bent 3 kartus, dėl ko 6 mėn. EURIBOR rugpjūtį turėtų maksimaliai priartėti prie 2 proc. Be to, pastaruoju metu pastebimai išaugo ES gyventojų optimizmas, kam esminės įtakos turėjo pagerėjusi jų nuomonė apie finansų būklės perspektyvas, nes atlyginimai ES auga sparčiau nei kainos“, – atkreipia dėmesį V. Žagūnis.
Anot jo, mažesnės palūkanų normos toliau teigiamai veiks ir verslo galimybes skolintis. „Citadele“ banko skaičiavimai remiantis Lietuvos banko duomenimis rodo, kad naujų verslo paskolų apimtys Lietuvoje lieka rekordiškai didelės. Gruodį naujų verslo paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis siekė 299 mln. eurų ir buvo 11 proc. didesnis nei prieš metus.
