Besibaigiant Lietuvos aukštojo mokslo pertvarkos diskusijų ir derybų etapui Švietimo ir mokslo ministerija iki lapkričio 22 d. turi pateikti Vyriausybei tinklo pertvarkoje dalyvaujančių valstybinių universitetų susitarimus ir patikslintą pertvarkos priemonių projektą. Todėl lapkričio 14 d. Klaipėdos universitete įvyko virtualus susitikimas su LR švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene bei viceministru Giedriumi Viliūnu. Susitikime dalyvavo Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas Arnoldas Šileika, Tarybos nariai, KU Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas ir KU rektorius Eimutis Juzeliūnas.
Viceministras G. Viliūnas priminė, kad Klaipėdos universitetui Lietuvos valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plane yra siūlomi du keliai. Vienas – reorganizuoti Klaipėdos universitetą prijungiant jį prie plačios aprėpties valstybinio universiteto universitetinio mokslo centro teisėmis. Antrasis siūlymas – stiprinti Klaipėdos universitetą išgryninat jo profilį, užtikrinant mokslo ir studijų kokybę, atitiktį miesto, regiono visuomenės ir darbo rinkos poreikiams, Klaipėdos miesto ir regiono savivaldybių, asocijuotų verslo struktūrų dalyvavimą universiteto taryboje.
„Ministerija siekia, kad, įvykus pertvarkai, visoms aukštosioms mokykloms būtų taikomi vienodi kriterijai – tarptautinis konkurencingumas, mokslinio darbo lygis, studijų programų kokybė. Siekdamas išlikti savarankiškas, Klaipėdos universitetas turi pateikti optimizavimo ir universiteto vystymo planą, kur būtų numatytas dalininkų, partnerių, savivaldos investicijų dalyvavimas. Šis kelias sunkus, bet įmanomas“, – kalbėjo G. Viliūnas.
Įdomupaskaityti
KU vadovybė pasisako už savarankiško universiteto vystymą
Tuo tarpu KU Tarybos pirmininkas A. Šileika dar kartą patikino, kad universitetas sieks savarankiškumo, kurį spalio 18 d. KU vadovybė išreiškė oficialiu raštu Vyriausybei. Kreipimesi teigiama, kad KU pritaria aukštojo mokslo reformai ir yra tos nuomonės, kad valstybinių universitetų tinklo optimizavimas turi būti vykdomas, remiantis glaudžiu mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimu, atliepiant regiono darnios raidos poreikius. „Mes matome bendradarbiavimo galimybes su Klaipėdos miesto kolegijomis, toks bendras mokslo ir kuriamų technologijų darbas ypač svarbus Klaipėdos regionui kuriant ekonominio proveržio strategiją“, – teigė A. Šileika.
KU pritarė aukštojo mokslo pertvarkai ir lapkričio 6 dieną vykusiame Tarybos posėdyje nusprendė Klaipėdos universiteto Menų akademiją integruoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. A. Šileika pridūrė: „Mes siekiame išgryninti savo stipriąsias sritis, nes žinome, kokie sprendimai bebūtų priimti, atsakomybė už universiteto likimą tenka KU bendruomenei.“
Tarybos pirmininkui pritarė ir KU Senato pirmininkas V. Laurėnas. Jo teigimu, Lietuvai, kaip jūrinei valstybei, jūra turėtų būti nacionalinis šalies interesas: „Jūrinei valstybei turėtų būti svarbu vystyti universitetą su jūrinio mokslo specializacija.“
KU rektoriaus E. Juzeliūno teigimu, Lietuvoje įsigali teisinga nuostata universitetus vertinti pagal mokslinių tyrimų rezultatus. Klaipėdos universitetas yra lyderis jūrininkystės mokslų srityje pagal publikacijų ir atliekamų mokslinių tyrimų skaičių Lietuvoje. Šio mokslo atstovai universitete mato integralumą ir su kitų krypčių mokslo sritimis, pvz., su socialiniais mokslais.
ŠMM ministrė J. Petrauskienė kvietė Klaipėdos universiteto vadovybę pasvarstyti apie jūrinio universiteto vystymą ne regionui, o Lietuvai. „Mokslo ir studijų įstatyme nėra tokios sąvokos regioninis universitetas, todėl, svarstant savarankiško Klaipėdos universiteto alternatyvą, kviesčiau mąstyti apie jūros technologijų vystymą, jūros specialistų rengimą ne tik Klaipėdos regionui, bet Lietuvai ar net Baltijos jūros regionui. Juk KU patirtis ir įdirbis šioje srityje yra įvertintas tarptautinėje erdvėje“, – teigė ministrė J. Petrauskienė.
Be to, ministrė pabrėžė, kad KU turi ieškoti bendradarbiavimo formų su kitomis Klaipėdos mieste veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis, siekiant išvengti studijų dubliavimo ir prisidedant prie Klaipėdos miesto proveržio strategijos kūrimo. „Neabejoju, kad tai yra mūsų visų bendras darbas pasiūlyti plano rengimo modelį, kur turėtų būti aiškiai įvardyti tikslai, terminai, sąnaudos bei rezultatai“, – KU vadovybei sakė ŠMM ministrė Jurgita Petrauskienė.
Klaipėdos universiteto informacija
