Vyriausybė pritarė, kad nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvoje interesų turintys užsieniečiai, naudodami elektroninį parašą, galėtų atidaryti sąskaitą banke, steigti bendroves, teikti duomenis Registrų centrui.
Šiuo metu užsienio valstybių piliečiai neturi galimybės naudotis elektroninio parašo privalumais. Mūsų šalyje verslą pradėję užsieniečiai visus reikiamus dokumentus Registrų centrui turi teikti popieriniu būdu. Užsienio valstybių piliečiams, nesudarant galimybės tinkamai savęs identifikuoti elektroninėje erdvėje, užkertamas kelias dalyvauti, kurti bei plėtoti verslo santykius Lietuvoje naudojantis elektroninėmis priemonėmis.
„Sudarius galimybes elektroninėmis paslaugomis naudotis Lietuvoje interesų turintiems užsieniečiams, bus kuriamas palankus mūsų valstybės įvaizdis, stiprės mūsų šalies konkurencingumas investicijoms“, – sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Teisingumo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais būtų reglamentuojamas biometrinių duomenų kaupimas ir naudojimas, kai tokių duomenų naudojimas yra būtinas elektroninio parašo sertifikato išdavimui užsieniečiui, turinčiam interesų Lietuvoje.
Lietuva, kurdama šiuos teisės aktų projektus, rėmėsi ir Estijos patirtimi. Šioje valstybėje priimtas įstatymas, leidžiantis identifikuoti e-rezidentus. Toks identifikavimas irgi vyks remiantis asmens biometriniais duomenimis.
Biometriniai duomenys – duomenys, kuriais apibūdinama individuali žmogaus fizinė savybė, pavyzdžiui, akies rainelė, veido atvaizdas, balso tembras, pagal kurią vienareikšmiškai galima nustatyti asmens tapatybę.
Pagal įstatymų projektus, užsienio šalių piliečiai, norėdami gauti sertifikatus, turėtų kreiptis į šio registro tvarkytoją arba Lietuvos Respublikos konsulines tarnybas užsienyje. Prieš išduodant tokį sertifikatą, būtų patikrinama, ar asmuo gali gauti sertifikatą, t. y. bus atsisakoma išduoti, jei Lietuvos ir užsienio valstybių įgaliotos įstaigos ir tarptautinės institucijos pateikia informaciją neregistruoti asmens šiame registre ir neišduoti sertifikato, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, už kurias yra nustatyta atsakomybė Lietuvoje įstatymuose.
Tokiems Teisingumo ministerijos siūlymams dar turės pritarti Seimas.
