Raseinių rajono meras Algirdas Gricius, jo pavaduotoja Gitana Rašimienė ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Kurlavičius penktadienio popietę lankė žymių žmonių kapus civilinėse Raseinių kapinėse.
Uždegė ant jų žvakes, padėjo gėlių. Rajono vadovai nusilenkė ir kunigui, rajono garbės piliečiui Vytautui Grigaravičiui, palaidotam bažnyčios šventoriuje. Šis šviesios atminties žmogus nuo 1977 metų gegužės mėnesio gyveno Raseiniuose, du dešimtmečius ėjo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebono pareigas, 1998 metų gegužės 4 dieną buvo paskirtas Lyduvėnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos klebonu, o nuo 2004 m. dirbo Raseiniuose.
Kapinėse vadovai pirmiausiai aplankė simbolinį politinio kalinio ir tremtinio kapą (jo skulptūrinė kompozicija atidengta 1991 m.).
Paskui takelis vingiavo prie Albino Daugialos, Raseinių garbės piliečio kapo, nuo 1965 metų dirbusio Raseinių mechanizuotos kolonos meistru, po poros metų tapusio Kaimo statybos kolonos inžinieriumi, 1973 metais – jos viršininku, o nuo 1993 metų dirbusio AB „Raseinių statyba“ generaliniu direktoriumi.
Rajono vadovai pagerbė pokario rezistencinio pasipriešinimo kovų (1945 – 1953 m.) dalyvių kapus. Jų palaikai į Raseinių civilines kapines 1990 metais buvo perkelti iš Vedecko ąžuolyno. Šalimais – ir kapitono Juozo Čeponio, vieno iš rezistencinės kovos organizatorių Raseinių krašte, kapas.
Nusilenkė Savivaldybės gydytojo ir rajono garbės piliečio Alfonso Petravičiaus kapui; Antanui Smilgai, pirmojo lietuviško laikraščio po spaudos atgavimo „Lietuvių laikraštis“ redaktoriui; Petrui Dukauskui, 1919 metų Raseinių valsčiaus komiteto nariui, kuris žuvo gindamas piliečių teises; Jonui Statkevičiui, nepriklausomos Lietuvos pulkininkui leitenantui; Viktorui Endriukaičiui, politiniam ir visuomeninam veikėjui, vietinės rinktinės savanoriui; knygnešiui Juozui Palukėnui; Raseinių parapijos klebonui Petrui Dočkui, 1919 metais pirmosios lietuviškos gimnazijos steigimo komiteto pirmininkui, mokyklai užleidusiam ir savo namus; Viktorui Petkui, Lietuvos politiniam veikėjui ir disidentui, politiniam kaliniui, Lietuvos Helsinkio grupės nariui; knygnešiui Izidoriui Girdzijauskui; Kazimierui Kasiliauskui, Lietuvos kariuomenės kūrėjui, savanoriui ir jo dukrai Monikai Kasiliauskaitei, kuri sovietmečiu prižiūrėjo savanorių kapus.
Paskutinė „stotelė“ – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių karių kapai, kur palaidoti žuvę 1919 metų mūšiuose su bermontininkais. Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio proga ant jų kapo 1928 metais buvo pastatytas paminklas. Šis atminimo ženklas ant savanorių kapų stovi ir dabar.
