Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Veliuonos krašto istorijos muziejuje (Jurbarko r.) – pats kraustynių įkarštis. Suplukusios darbuotojos neturi nei kada kalbėtis su vasarą panemune plūstančiais lankytojais, nei atsakinėti į žurnalistų klausimus. Muziejaus eksponatai paskubomis išvežami į miestelio gimnaziją, kur bus laikinai saugomi. Veliuoniškiai nuogąstauja, kad laikinai gali tęstis labai ilgai.
Sutartis – ne didžiausia bėda
Daugiau kaip pusę amžiaus Veliuonos dvare veikiantis krašto istorijos muziejus lankytojams uždarė duris. Liepos 23 d. baigėsi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su dvaro savininke Olga Vakselyte Larson. Jurbarko r. savivaldybė išplatino pranešimą, kad, neturėdamas sutarties, Jurbarko krašto muziejus Veliuonos dvare tęsti veiklos negalės. Muziejaus darbuotojams liepta per 10 dienų iš dvaro išsikraustyti.
Veliuonai ir veliuoniškiams tai didžiulis praradimas – lankytojus į Veliuoną traukte traukė ne tiek muziejus, užėmęs trečdalį XIX a. pradžioje statytų Zaleskių dvaro rūmų, kiek unikalus parkas, kuriame auga kiekvieną vasarą pražystantys gelsvažiedžiai tulpmedžiai, maumedžiai, raudonlapis ąžuolas, juodosios, Veimuto ir vakarinės tujos bei daug kitų retų medžių ir krūmų.
Kai dvaras buvo grąžintas Kanadoje gyvenančiai paskutinio jo savininko dukrai O. Vakselytei Larson, ji sutiko muziejui išnuomoti trečdalį pastato – mainais savivaldybė saugojo pastatą ir prižiūrėjo bei tvarkė turistų pamėgtą dvaro parką. O Vakselytė Larson į Jurbarką atvyksta kiekvieną vasarą ir bent kelis mėnesius pagyvena savo tėvų dvare. Vieši ji čia ir šiemet.
Veliuonos seniūnas Egidijus Mikšta „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad pasibaigusi sutartis – ne didžiausia bėda, privertusi uždaryti dvare Veliuonos krašto istorijos muziejų. Neremontuotas dvaras nebuvo pritaikytas muziejaus veiklai – tai kėlė grėsmę eksponatams ir muziejaus lankytojams.
„Jau ne kartą Jurbarko krašto muziejaus direktorė grasino išvežti iš dvaro eksponatus į Jurbarką. Mes pasirinkome mažesnę blogybę – saugosime juos Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijoje. Nedidelė ekspozicija liks veikti seniūnijos patalpose, tačiau teigti, kad ten perkelsime muziejų – nesiryžtu. Veiks savotiškas turizmo informacijos biuras“, – sakė E. Mikšta.
Vieni kitų nesupranta
Savivaldybės išplatintame pranešime visuomenei teigiama, kad dvaro stogo danga neužtikrina apsaugos nuo kritulių, nešildomo pastato konstrukcijoms akivaizdžiai būtinas kapitalinis remontas – neužtenka nudažyti ar ištapetuoti sienų, kaip kasmet darydavo seniūnijos darbuotojai ar bendruomenės entuziastai.
Muziejaus patalpų ir eksponatų saugumui užtikrinti įrengta vietinė signalizacija neefektyvi, nes daugiau kaip du trečdaliai likusių patalpų iš viso nesaugomos. Esama aplinka ir tualeto patalpų trūkumas neužtikrina bent minimalių higienos sąlygų čia dirbantiems ir ekspozicijas lankantiems žmonėms.
Teigiama, kad ilgamečiai savivaldybės administracijos atstovų bandymai susitarti su šių patalpų savininke O. Vakselyte Larson nedavė teigiamų rezultatų, ji nereagavo ir į už pastatų priežiūrą atsakingų institucijų darbuotojų surašytus administracinės teisės pažeidimų protokolus.
„Kiekvieną vasarą kalbamės su ponia Olga apie dvaro remontą, bet ji tarsi negirdi, ką norime pasakyti. Jau penkti metai kartoja tą patį: dar metus dirbkite, parvažiavusi tarsis su anūkais ir giminaičiais, o tada matys, ką daryti. Niekas nepasikeitė ir šiemet, tik žadama, kad atvyks kažkoks giminaitis ir jai padės. Labai norėtume to giminaičio sulaukti, gal rastume konkretesnių problemos sprendimo būdų – dabar su ponia O. Vakselyte Larson kalbamės lietuviškai, bet vieni kitų nesuprantam“, – „ŪP“ sakė Veliuonos seniūnas.
Nei savivaldybė, nei valstybė investuoti į pastatą, nors jis ir yra kultūros paveldo objektas, negali, nes tai – privati nuosavybė. Liepos 21 d. susirinkusi Veliuonos bendruomenė prašė O. Vakselytės Larson padovanoti dvarą Veliuonai. Pasak seniūno E. Mikštos, susirinkime dalyvavo ir dvaro savininkė, tačiau nieko tikro ir teikiančio vilčių nuspręsti nepavyko.
Valdžios sprendimu nepatenkinti
E. Mikšta tikisi, kad pavyks susitarti su dvaro savininke ir išsaugoti bent prie rūmų esantį parką. Labiau nei veliuoniškiams, šios vietos reikia panemune keliaujantiems turistams – tai vienas iš labiausiai lankomų turistinių objektų.
„Jei ponia Olga išvažiuos iš Lietuvos nepasirūpinusi, kas prižiūrės dvaro parko teritoriją, Veliuonai bus didžiulis praradi-
mas“, – sako seniūnas, iki šiol rūpinęsis ne tik keliskart per vasarą šienauti žolę, bet ir dėjęs pastangas, kad po dvaro rūmų langais nesirinktų laisvą gyvenimo būdą pasirinkę asmenys.
Pasak E. Mikštos, ne kartą dvaro „svečiams“ buvo iškviesta policija, o didžiausią nerimą sukeldavo po dvaro kolonomis degintų laužų likučiai. Seniūnas nerimauja, kad nesaugomų medinių dvaro pastatų nenuniokotų gaisras.
Veliuonos krašto istorijos muziejaus darbuotoja Giedrė Paškevičienė teigė, kad per metus Veliuonos dvaro rūmuose įkurtame muziejuje apsilankydavo apie 3 tūkst. žmonių. Trečdalį dvaro rūmų užimančiose muziejaus patalpose buvo įkurta rašytojo Petro Cvirkos klasė, 20 a. pr. vargingo valstiečio – kumečio kambarys, su Veliuonos istorine praeitimi supažindino Senkapio ir Pilaičio (Bajerburgo) pilies vietoje iškasti archeologiniai radiniai. Krašto istorinę praeitį iliustravo V. Gerulaičio tapyti Lietuvos kunigaikščių portretai, paveikslai „Bajerburgo pilies puolimas“, „Veliuonos pilis“.
„Kitos tokios patrauklios vietos muziejui tikrai nerasime – tuo niekas neabejoja. Tikimės, kad pavyks suremontuoti senąjį paštą – savivaldybė prieš keletą metų nupirko šį pastatą būtent muziejui įkurti. Bet reikia daug pinigų, kad jis būtų pritaikytas muziejaus veiklai“, – neslėpė seniūnas.
Veliuoniškiai netiki šviesia muziejaus ateitimi ir piktinasi, kad rajono valdžia priėmė skubotą sprendimą iškraustyti muziejų iš dvaro rūmų. Pasak „ŪP“ kalbintų žmonių, jei dvaro savininkė sutiko, kad pastate muziejus veiktų, tai galėjo ir dar bent metus veikti – nesvarbu, kad per stogą lašėjo ir nebuvo tualeto. Dabar jiems atrodo, kad parodydama savo ambicijas, savivaldybė nuskriaudė ne dvaro savininkę, o Veliuoną, netekusią vienos gražiausių lankytinų vietų.
Autorės nuotraukos
