Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Ketvirtadienis, 17 liepos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Tryliktieji Vytauto Didžiojo kariai

Tryliktieji Vytauto Didžiojo kariai

Paulius Liškauskas
2015-10-23
Įdomu, Naujienos
Laikas: 6 min skaitymo
FacebookTwitterLinkedin

Nors mūsų pareigūnai prisipažįsta neturintys patirties pasirūpinti Lietuvos globai ES įstaigų privalomai paskirtais pabėgėliais iš egzotiškos, bet pilietinio karo pragaru virtusios Sirijos, Lietuva niekada neužmiršta pasididžiuoti, kaip prieš daugiau nei 600 metų didysis kunigaikštis Vytautas iš Krymo, kitų islamiškos Aukso ordos imperijos kraštų atvežė ir Trakuose sėkmingai apgyvendino kelis šimtus musulmonų sunitų totorių bei savitą tikėjimą išpažįstančių karaimų.

Suprantama, paprasti lietuviai, baltai, negalėjo pasipriešinti valdovo valiai apsistatyti kariais totoriais, asmens sargybiniais karaimais ir verslininkais žydais, tačiau tikriausiai aukštaičiai, sūduviai, žemaičiai žemdirbiai ir tada jautė šiokią tokią nuoskaudą, kad Lietuvos kilmingieji labiau pasitiki atvykėliais, o ne savais.

„Ūkininko patarėjo“ kalbinta istorikė Jurgita Verbickienė tvirtina, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais atkeltieji tiurkai (totoriai ir karaimai) ne taip jau sklandžiai ir gražiai įsiliejo į baltišką terpę, kaip mėgsta pabrėžti šiuolaikiniai autoriai. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas apgailestauja, kad Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, net į Graikiją ir Italiją keliaujantys semtis pabėgėlių apgyvendinimo įgūdžių, nesidomi, kodėl čia pat, dabartinėse Vilniaus, Kauno, Alytaus apskrityse, gyvenančių musulmonų proprotėviai XIV a. ir vėliau savo nauja tėvyne gana noriai pasirinko Lietuvą.

Įdomupaskaityti

Prasidės Ketvergių pagrindinės mokyklos priestato statybos

Prasidės Ketvergių pagrindinės mokyklos priestato statybos

2025-07-16
Šiaulius aplankė Japonijos ambasadorius

Šiaulius aplankė Japonijos ambasadorius

2025-07-16

Trys ateivių
bendruomenės

Anot Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentės dr. J. Verbickienės, nelabai sąžininga būtų kalbėti, kad niekada nekilo jokios atvykėlių iš Azijos ir vietinių LDK gyventojų priešpriešos.

„Vytauto Didžiojo laikais ką tik pakrikštytoje Lietuvoje įsi­kūrė netgi trys nekrikščioniškos bendruomenės – totoriai, ka­ra­imai ir žydai. Be abejo, jų elgesys, išvaizda lietuviams, jau pripratusiems prie rusėnų, vokiečių, atrodė gana neįprastai. Kitokios kultūros atstovus ne visi sutiko svetingai. Padegta mečečių, sugriauta sinagogų, pasitaikė antisemitinių išpuolių, XVII a. rankraščiuose pasirodydavo totorius (teisingiau, jų musulmonišką tikėjimą) pašiepiančių pamfletų“, – pasakojo istorikė J. Verbickienė, kurios mokslinių tyrimų sritis – vyraujančių Lietuvos visuomenės grupių požiūris į etnines ir tikybines mažumas.

Jokios romantikos

Pasak istorikės, totorių, karaimų perkraustymas į Lietuvą nė iš tolo nedvelkė jokia romantika. Juk jie buvo karo belaisviai. Net ir pirmieji žydai Lietuvoje buvo LDK kariuomenės grobis, nors kai kurie istorijos šaltiniai klaidingai juos vadina „atklydusiais pirkliais“.

„Naujausių tyrinėjimų duomenimis, daug žydų pateko į Lietuvą didžiajam kunigaikščiui Gediminui 1316–1341 metais užkariaujant naujas teritorijas ir dinastiniais ryšiais plečiant LDK ribas. Privilegijų, kurias 1388–1389 metais Vytautas Didysis suteikė Brastos ir Gardino žydų bendruomenėms, negalima laikyti žydų atėjimo ir apsigyvenimo Lietuvoje įrodymu. Tai tik Lietuvos valdovo bandymas Vakarų Europos šalių pavyzdžiu apibrėžti esamos judėjų bendruomenės teisinę padėtį. Lietuvai krikščionėjant vietinių naujakrikštų santykiai su kitatikiais, klaidatikiais, kaip tada buvo vadinami musulmonai ir žydai, negalėjo būti idiliški, pavyzdiniai. Nelabai skyrėmės nuo kitų katalikiškų to meto valstybių. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tikrai negalima laikyti be galo tolerantiška šalimi, nors ji ir sugebėjo išvengti labai didelių etninių, tikybinių konfliktų“, – tikino VU docentė J. Verbickienė.

Slaptasis ginklas – svetimšaliai

1999 m. Holivudas sukūrė istorinį-mistinį filmą „13-asis karys“ („The 13th Warrior“) apie musulmoną Ahmadą ibn Fadlaną (jį vaidino Antonio Banderas), Bagdado dvaro poetą, kurį už nuodėmingus meilės nuotykius kalifas ištrėmė į šiaurę užmegzti ryšių su Pavolgio gentimis. Prie prabangaus gyvenimo pripratusiam arabui Ahmadui teko bendrauti su nevalyvais vikingais (žuvėdais, o gal kuršiais, iš filmo scenarijaus nelabai aišku). Sena vikingų aiškiaregė išpranašavo, kad narsiausi normanai turi plaukti į pagalbą skandinavų karaliui, kurį puldinėjo nuožmūs priešai – pusiau žvėrys su lokių galvomis. Anot burtininkės, pabaisas galėjo įveikti tik 12 stipriausių vikingų ir vienas svetimšalis – musulmonas Ahmadas. Gal ir XV amžiuje koks nors senas baltų žynys, žiūrėdamas į žvaigždes, papasakojo nepatyrusiam krikščioniui Vytautui Didžiajam, kad kryžiuočius Žalgirio mūšio lauke ne jėga, bet gudrumu padės nugalėti musulmonai totoriai.

Lietuvos valdovų favoritai

Šiais laikais net ir mu­sul­monai (šiitai ir sunitai, alavitai ir vahabitai) tarpusavyje pjaunasi dėl teisės nešti pranašo Mahometo vėliavą. Viduramžiais Lietuvoje atsiradę karaimai buvo artimi žydams. Per Antrąjį pasaulinį karą karaimai tik vargais negalais įrodė Adolfui Hitleriui, sumaniusiam galutinai išspręsti Europos žydų klausimą, kad nepriklauso Abraomo giminei, o dar anksčiau, 1932 m., Lietuvos karaimų dvasinis vadovas Seraja Šapšalas įsakė nuimti Dovydo žvaigždes nuo Trakų kenesos (maldos namų). Lietuvos totoriai garbina Alachą. Mūsų istoriografija beveik nemini, ar Trakuose, Nemėžyje, Alytuje musulmonai taikiai sugyveno su karaimais ir judėjais, nepavydėjo vieni kitiems Vytauto Didžiojo, vėlesnių Lietuvos valdovų dėmesio.

Nesprogo į gabalus

„Tų laikų totoriai, žydai – tai monoteistinės (vieną Dievą garbinančios) bendruomenės. Jų mąstymas buvo religinis. Jeigu atsiverstume judaizmo šventąsias knygas, tai iškart pajustume, koks požiūris į kitus, ne žydus. Koranas taip pat griežtai nusako pranašo Mahometo pasekėjų (tikratikių ) santykius su žmonėmis ne musulmonais. Yra liudijimų, kaip Lietuvos totoriai pajuokdavo žydų „keistenybes“, o karaimai, sukurstę Trakų miestiečius prieš žydus, XVII a. viduryje (1646 m.) šiuos išvijo iš miesto. Bet tai jau išskirtinis atvejis. Atvykėlių tarpusavio nesantaiką sukeldavo noras išgyventi, įsitvirtinti Lietuvoje, pašalinti galimus verslo konkurentus“, – aiškino istorikė J. Verbickienė ir pridūrė, kad nuostabu, kaip tokia įvairiatautė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, jos daugiasluoksnė, kategoriškai kitų tikybų atžvilgiu nusiteikusi visuomenė sugebėjo susivaldyti, nesprogti, neišlakstyti į gabalus.

Seni vaistai pavojingi

Alytaus r. Raižių kaimo seniūnaitis Ipolitas Makulavičius nepatenkintas, kad, prisidengę Sirijos pabėgėlių krize, Lietuvos gatvės politikai ir netgi žinomi asmenys bando kurstyti priešiškumą islamui. „Juk pabėgėliai – daugiausia krikščionys!“ – „Ūkininko patarėjui“ karštai įrodinėjo I. Makulavičius, save kildinantis iš mažiausiai 450 metų Lietuvoje gyvenančių totorių giminės. Tačiau britų dienraštis „Daily Mail“ rugsėjo mėnesį pranešė, kaip šimtai musulmonų sunitų ir šiitų, pabėgusių iš Sirijos, Irako, Vokietijoje atsivertė į krikščionybę, kad taptų artimesni europiečiams.

Kaip ir dauguma Lietuvos totorių, I. Makulavičius labai gerbia Vytautą Didįjį, žavisi jo tautine politika. „Didysis kunigaikštis Vytautas, kurį totoriai vadino „baltuoju chanu“, buvo tolerantiškas, liberalus, pakantus kitoms tikyboms. Jo valdomoje valstybėje visiems vietos užteko – katalikams, musulmonams, karaimams, žydams, stačiatikiams ir unitams“, – vardijo I. Makulavičius. Vis dėlto, jo nuomone, praeities vaistais šių dienų pasaulio nelaimių neišgydysi. „Net bandyti senais smuikais groti šiuolaikines melodijas – pavojinga“, – kažkodėl perspėjo Alytaus apskrities totorių vadovas.

Tolerantiškos imperijos

Kitaip galvoja Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas A. Jakubauskas.

„Siūlėme mūsų valdžios institucijoms pasidalyti gerąja patirtimi, kurią totorių bendruomenė per 600 metų sukaupė Lietuvoje ir atsinešė iš savo istorinių tėviškių. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Aukso ordoje žmonės nebuvo skirstomi pagal religijas, persekiojami dėl įsitikinimų. Totoriai, ypač mūsų dvasininkai, galėtų būti naudingi sprendžiant pabėgėlių krizę, bet valstybės įstaigos į mus iki šiol nesikreipė“, – apgailestavo A. Jakubauskas.

Praturtino kulinarinį paveldą

Įvairiuose turistiniuose žiny­nuo­se būtinai nurodoma, kad karaimai padovanojo Lietuvai kibinus (smulkiais gabalais supjaustyta mėsa įdarytus keptus miltinius paplotėlius moterišką kaselę primenančiais kraštais), totoriai – pyragą šimtalapį, kal­bama, net ir koldūnus. Atvy­kėliai labiausiai praturtino Lietuvos kulinarinį, bet ne kultūrinį paveldą: lietuviai karaimiškų, totoriškų muzikos instrumentų, tautinių drabužių, dainų melodijų nepamėgo, gyvoms avims gerklių pjaustyti nepradėjo kaip musulmonai per Kurban Bairamo (aukojimo) šventę, neišmoko maisto skirstyti į „košerinį“ ir „nešvarų“ kaip žydai. O iš lietuvių nei totoriai, nei žydai su karaimais beveik nieko neperėmė.

Pasak A. Jakubausko, Lietuvos totoriai pamėgo lietuviškus (kai kas sako – žydiškus) cepelinus (didžkukulius), o lietuvius dar išmokė gaminti balandėlius ir čeburekus.

Net silkes išmokė paruošti

„Judaizmas ir islamas numato nemažai griežtų valgio apribojimų. Lietuvių jokios ypatingos maisto gamybos taisyklės nevaržė. Todėl lietuviai į savo virtuvę mielai priėmė lengviau pagaminamus naujus maisto produktus, neregėtas daržo, sodo gėrybes. Net pasitaiko komiškų ginčų, kaip dabar gerai mums žinomos daržovės pateko į Lietuvą. Štai totoriai ir karaimai nesutaria, kurie atgabeno svogūnus. Turime dėkoti šioms bendruomenėms, kad agurkai, vyšnios praturtino lietuvių maisto racioną. O daugelis patiekalų, kuriuos laikome tradiciniais lietuviškais, iš tiesų yra šiek tiek modifikuoti žydiški valgiai. Tai, ką mes dabar taisyklingai vadiname bulvių plokštainiu, – ne kas kita, o sovietinių laikų kugelis (vokiškai „Kugel“ – „kulka“), visiškai žydiškas patiekalas, tik tas be spirgučių. Iš esmės beveik visus bulvinius patiekalus, receptus silkėms paruošti perėmėme iš tų tautinių bendruomenių, kurias į Lietuvą pakvietė ir perkėlė mūsų didieji kunigaikščiai“, – apibendrino Vilniaus universiteto docentė, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė J. Verbickienė.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS, „ŪP“ korespondentas

image001

DalintisDalintis

Panašios naujienos

36-ieji Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursai
Kelmė

36-ieji Žemaičių etnomuzikavimo, tradicinių amatų ir Žemaitijos regiono bandonininkų kursai

2025-07-16
Egzaminas
Mažeikiai

Valstybinių brandos egzaminų rezultatai: Mažeikiuose – 105 šimtukai

2025-07-14
Uostamiesčio gatvės pasipildys dar 50 naujų elektrinių autobusų
Klaipėda

Uostamiesčio gatvės pasipildys dar 50 naujų elektrinių autobusų

2025-07-14
Nuo gėdos iki priėmimo: apie jautrumą su „Gimę jausti“ knygos autore Palangoje
Kultūra

Nuo gėdos iki priėmimo: apie jautrumą su „Gimę jausti“ knygos autore Palangoje

2025-07-14
Neringoje – Ukrainos ambasadorės Lietuvoje viešnagė
Naujienos

Neringoje – Ukrainos ambasadorės Lietuvoje viešnagė

2025-07-14
Konferencija skirta  M. K. Čiurlionio kūrybai
Įdomu

Konferencija skirta M. K. Čiurlionio kūrybai

2025-07-14
Didžiausias Rytų Europoje automobilių sporto festivalis
Įdomu

Didžiausias Rytų Europoje automobilių sporto festivalis

2025-07-14
Vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Laumės juosta“
Įdomu

Vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Laumės juosta“

2025-07-12
Pasitinkant Durbės mūšio dieną, iškelta Žemaitijos vėliava
Klaipėdos rajonas

Pasitinkant Durbės mūšio dieną, iškelta Žemaitijos vėliava

2025-07-11
Neringoje – dėmesys vaikų saugumui ir draudžiamam motorinių priemonių eismui krantinėje
Naujienos

Neringoje – dėmesys vaikų saugumui ir draudžiamam motorinių priemonių eismui krantinėje

2025-07-11

Skaitomiausia

Pikniko ABC: kaip pasiruošti ir kokiais kepsniais nustebinti draugus
Receptai

Pikniko ABC: kaip pasiruošti ir kokiais kepsniais nustebinti draugus

2025-07-14
Kaip pavasarį pasirūpinti veja, kad ši žaliuotų be vargo: laistymas, pjovimas ir tręšimas
Aplinka

Tvarka – visų atsakomybė: kada ir kaip pjauti žolę savo sklype?

2025-05-23
Šilalėje – dviratininkus džiugins nauja „Pump Track“ trasa
Aplinka

Šilalėje – dviratininkus džiugins nauja „Pump Track“ trasa

2025-07-16
Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

„Bažnyčių naktys“ – nuo koncertų iki netikėtų atradimų

„Bažnyčių naktys“ – nuo koncertų iki netikėtų atradimų

2025-07-16
„Bažnyčių naktys“ – nuo koncertų iki netikėtų atradimų

XXII tarptautinis Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis | PROGRAMA

2025-07-16
Izraelio jaunimo koncertinis orkestras atvyksta į Palangą

Izraelio jaunimo koncertinis orkestras atvyksta į Palangą

2025-07-16
Edukacijos vaikams Palangos vasaros skaitykloje

Edukacijos vaikams Palangos vasaros skaitykloje

2025-07-16
Gausus kritulių kiekis apsėmė Mažeikius – trikdžiai šalinami

Gausus kritulių kiekis apsėmė Mažeikius – trikdžiai šalinami

2025-07-15
Klaipėdoje – rekordiniai abiturientų pasiekimai: šimtukų gerokai daugiau nei pernai

Klaipėdoje – rekordiniai abiturientų pasiekimai: šimtukų gerokai daugiau nei pernai

2025-07-15

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Pikniko ABC: kaip pasiruošti ir kokiais kepsniais nustebinti draugus

Pikniko ABC: kaip pasiruošti ir kokiais kepsniais nustebinti draugus

2025-07-14
Kaip pavasarį pasirūpinti veja, kad ši žaliuotų be vargo: laistymas, pjovimas ir tręšimas

Tvarka – visų atsakomybė: kada ir kaip pjauti žolę savo sklype?

2025-05-23

Naujausi

Mažeikiuose Skuodo gatvė gražėja: skiriamojoje juostoje bus pasodinta 3000 augalų

Mažeikiuose Skuodo gatvė gražėja: skiriamojoje juostoje bus pasodinta 3000 augalų

2025-07-16
Birželio 6–7 d. Jurbarko mieste vyks šaulių pratybos

Lietuvos šaulių sąjunga pristato veiklą Kelmėje – vyks ir taktinės pirmosios pagalbos kursas

2025-07-16
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.