Atviras B. Ropės laiškas komisarui V. Andriukaičiui
Gerbiamas Komisijos nary,
Jūsų teiginiai apie Žaliųjų poziciją dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP – Transatlantic Trade and Investment Partnership), išsakyti rugpjūčio 23 d. rodytoje Lietuvos televizijos laidoje „Savaitė“, mane labai nemaloniai nustebino.
Jūsų išsakyti teiginiai leidžia susidaryti nuomonę, kad Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija priešinasi TTIP rengimui. Tikiu, kad tai yra klaidingas, tik kai kuriems, mažiau informuotiems žiūrovams galėjęs susidaryti įspūdis. Taip pat tikiu, kad Jūs puikiai žinote, jog tiek Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tvirtai remia transatlantinės prekybos sutarties rengimą, suprantate, už ir prieš kokias TTIP projekto nuostatas mes pasisakome, kartu siekdami, kad būsimoji sutartis būtų kokybiška ir deramai atspindėtų visuomenės lūkesčius.
Tikiu, kad kaip už visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimus atsakingas EK narys, Jūs esate puikiai susipažinęs su maisto kokybės standartų srityje kylančiais iššūkiais. Derybose dėl TTIP susiduria labai liberalus amerikietiškas požiūris, leidžiantis prekiauti kol neįrodoma, kad prekė yra kenksminga ir visai kitokia ES filosofija, reikalaujanti iš anksto įrodyti, kad prekė nebus žalinga. Europos žalieji siekia, kad TTIP dominuotų europinis požiūris ir į mūsų rinką nepatektų galimai abejotinos kokybės ir neaiškias ilgalaikes pasekmes turinčios maisto prekės. Net jei kai kurios jų būtų gaminamos strateginėje ES partnerėje.
Kalbėdamas apie genetiškai modifikuotus organizmus, Jūs turbūt dėl laiko stokos praleidote informaciją, kad iki šiol Europos Sąjungoje tik aštuoniose valstybėse yra leista auginti dvi genetiškai modifikuotų augalų (kukurūzų ir bulvių) rūšis. Žinoma, kai kurios valstybės narės importuoja pašarus ar maisto produktus su GMO iš trečiųjų šalių. Manau, kad kaip medikas taip pat nesunkiai pritarsite teiginiui, jog ilgalaikis GMO poveikis žmogaus organizmui dar nėra pakankamai ištirtas. Esu įsitikinęs, kad Jūs puikiai prisimenate, kaip Europos Parlamentas pritarė Žaliųjų iniciatyvai neleisti Komisijai derėtis su JAV dėl ES maisto saugos standartų mažinimo, genetiškai modifikuotų organizmų, cheminių medžiagų žymėjimo (REACH sistemos) liberalizacijos, gyvūnų klonavimo ir kitų Europai svarbių principų ir vertybių. Kartu noriu atkreipti dėmesį ir į visuomenės nuomonę, rodančią, jog mūsų šalies piliečiai ne tik pasisako, bet ir „balsuoja pinigine“ už maistą be GMO (pvz., nesenas straipsnis „Lietuvos ryte“). Ją Vyriausybei privaloma forma atkartoja ir dviejų Lietuvos Respublikos Seimo komitetų (Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų) sprendimai, teisiškai įpareigojantys mūsų šalies Vyriausybę kiekvienu atveju laikytis atsargos principo ir neįsileisti GMO į mūsų šalį. Todėl natūraliai kyla klausimas – kodėl mes, europiečiai, turime bandyti GMO „praturtintą“ maistą ant savęs ir savo vaikų? Ir kodėl Jūs, kaip bendrąjį europinį interesą privalantis ginti Lietuvos atstovas, turėtumėte skatinti tokius eksperimentus?
Kaip Europos Komisijos narys, kasdien ar beveik kasdien susitinkantis su kitais dvidešimt septyniais komisarais, kuruojantis sritį, kurioje dirba daugiau nei aštuonios dešimtys struktūrinių Komisijos padalinių, Jūs taip pat puikiai žinote, kad laukiamas TTIP poveikis žemės ūkio ir miškininkystės produkcijai bus itin nedidelis (numatomas 0,06 proc. dydžio augimas, o jei vertinti prekybą tik maisto produktais, tada jis būtų didesnis – 0,57 proc.). Tikiu, kad ne blogiau žinote ir tai, kas šioje srityje sąlygoja skeptišką požiūrį į JAV derybininkų pozicijas. Pavyzdžiui, toks, ko gero, labiausiai kontraversiškas teisinis TTIP elementas – investuotojų ir valstybių ginčų sprendimo mechanizmas (angl. ISDS – Investor – State Dispute Settelement). Išskyrus radikalią mažumą, didžioji EP dalis abejoja, ar verta suteikti galimybę investuotojams savo ginčus su valstybėmis spręsti ne teisme, o privalomus sprendimus priimančiame, gana neaiškiais principais veikiančiame arbitraže, ir taip atsisakyti valstybių suverenių teisių. Pažymėtina, kad tokias abejones kelia ne tik Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija bei kitos atsakingai į ilgalaikę perspektyvą žiūrinčios politinės jėgos. ISDS jau tapo ir aktualia akademinio pasaulio diskusijų tema (pvz., puiki Nyderlandų profesoriaus Gus Van Harten analizė).
Tikiu, kad daugiau nei dvi dešimtis metų praleidęs politikos viršūnėje, turėjote laiko atkreipti dėmesį ir į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programinius prioritetus. Kaip žinia, vienas svarbiausių jų – siekis užtikrinti mūsų šalies piliečių teisę į sveiką ir saugų maistą. Taip pat žinodamas apie Jūsų didžiulę erudiciją, negaliu atsistebėti, kodėl darote užuominas, kad viena seniausių Lietuvos politinių partijų, visuomet pasisakiusi už europinę mūsų šalies orientaciją, gali veikti išvien su tokiais populistiniais judėjimais kaip Prancūzijos nacionalinis frontas ar Jungtinės Karalystės Nepriklausomybės partija.
Nenorėčiau tikėti, kad Europos Komisijos narys, deleguotas atstovauti bendrą europinį interesą, galėtų tokiais pigiais populistiniais triukais mėginti įsijungti į Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų kampaniją. Tektų apgailestauti, jei paaiškėtų, kad ignoruojant mano, o taip pat ir Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcijos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamus klausimus, būtų atsainiai numojama ranka į teisėtus ir aiškiai išreikštus Lietuvos bei visos ES piliečių lūkesčius vartoti sveiką, genų inžinerijos nepaliestą maistą.
Atsargi ir konkrečių TTIP sutarties pasekmių įvertinimo reikalaujanti Žaliųjų ir jų partnerių pozicija yra orientuota į ilgalaikę šios sutarties naudą. Mes palaikome transatlantinę partnerystę bei Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutarties sudarymą. Kartu mes nesiekiame bet kokia kaina spartinti šio svarbaus dokumento rengimo vien tam, kad kažkas įvykdytų neapgalvotą spartuolišką pažadą šias derybas baigti šiemet. Vietoje to, skatiname, kad galutinis dokumentas išsamiai atspindėtų europiečių interesus, o idealiu atveju – ir amerikiečiai turėtų galimybę perimti pažangesnį europinį reguliavimą. Visiškai pritariu už tarptautinę prekybą atsakingų ES valstybių narių ministrų tarybos posėdžio formuluotei apie TTIP kaip „strateginio kertinio transatlantinių santykių elemento“ svarbą. Manau, ir Jūs sutiksite, kad svarbus elementas negali būti nekokybišku.
Todėl raginu kartu dirbti tam, kad Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų laisvosios prekybos sutartis taptų puikiu ilgalaikiu dokumentu, atitinkančiu europiečių interesus dėl sveiko ir saugaus maisto. Noriu Jus užtikrinti, kad tiek Europos Parlamento Žaliųjų / Laisvojo aljanso frakcija, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra pasirengusios suteikti visokeriopą paramą ir pagalbą siekiant šio tikslo.
Nuoširdžiai Jūsų,
Bronis Ropė
Europos Parlamento narys
