Nutilo Tauragės pilies kiemelyje ir Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje žmonių širdis ir pastatų mūrus drebinęs džiazas, tačiau jo aidai dar ilgai skambės šios muzikos gerbėjų ausyse, netils prisiminimuose, bus aptarinėjama kolegų tarpe, muzikantai diskutuos, vertins, aiškinsis. Džiazas visada sukelia daug minčių, nuomonių, diskusijų, nes jis pats yra lyg kokia diskusija, muzikinis pokalbis: lankstus, dinamiškas, virtuoziškas, kupinas netikėtumų, intriguojantis, stebinantis, kaskart vis naujas.
Pernai Tauragėje įvykęs džiazo muzikos koncertas išaugo į džiazo dienas, kurias jau drąsiai festivaliu galima vadinti. Anot šio festivalio rengėjo Valdo Latožos, pernykštis koncertas parodė, kad Tauragėje yra rimtų džiazo gerbėjų ir
Vytautas Grubliaukas – Kongas ir Valdas Latožamintis surengti didesnę džiazo fiestą atėjo iš ryškiai matomo poreikio tokiai muzikai. Gerbėjų tikrai netrūko.
Gal norėjosi, kad jų būtų daugiau, paprasčiausiai dėlto, kad truputį gaila tų muzikos mėgėjų, kurie nepasinaudojo gera proga pamatyti ir išgirsti pasaulinio lygio atlikėjus, „Grammy“ laureatus. Gal pražiopsojo, nors reklamos buvo apstu, gal sutrukdė Pagramantyje vykęs renginys, gal dar kitokios priežastys. Tačiau viena darosi aišku: jei organizuojami tokio aukšto lygio koncertai, juos būtina koordinuoti, kad nesutaptų, kaip atsitiko šiemet. Tam yra institucijos savivaldybėje, kurios ir turėtų atlikti koordinatoriaus vaidmenį, nes tokių dubliavimosi atvejų pasitaiko dažnai. Tauragė nėra didmiestis, kur žiūrovai pasidalina ir renkasi renginius. Čia taip nėra, ir dažnas tauragiškis, kuris yra aktyvus, norėtų viską pamatyti, bet praktiškai tai padaryti nebeįmanoma. Tas, kuris nieko nelanko, dažniausiai ir burnoja, kad Tauragėje nėra kur nueiti. Tikra nesąmonė. Vien per praėjusį savaitgalį, pradedant ketvirtadieniu, liepos 14-ąja, įvyko trys džiazo koncertai, pasirodė 6 grupės, atidaryta A. Čepausko dailės galerija Skaudvilėje, vyko renginiai ant Karšuvos piliakalnių, istorikų konferencija, Pagramantyje koncertavo „Lietuva“, Tauragės lengvosios muzikos orkestras ir solistai, Deivis ir Renata. Ką čia be pridursi.
Tačiau nenutolkime nuo džiazo…
„Džiazo dienos Tauragėje“ prasidėjo ne koncertų salėje, ne populiariose ir jau išbandytose koncertinėse erdvėse, bet daug kam galbūt netikėtai – Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kaip sakė šios bažnyčios klebonas Edikas Šulcas, festivalio sumanytojas Valdas Latoža pats pasiūlė surengti šį koncertą būtent Lauksargių bažnyčioje. Edikas Šulcas, būdamas neabejingas tokiems dalykams, (pernai vasarą bažnyčioje įvyko gražus poezijos vakaras su literatų 
klubu „Žingsniai“) net neabejodamas sutiko. Ir tikrai nesigaili, kad taip padarė. Po koncerto kunigas Edikas nuoširdžiai džiaugėsi ir puikiai pavykusiu koncertu, atlikėjų meistriškumu, ir žiūrovų gausa, o atsiminimui visiems koncerto atlikėjams padovanojo rankų darbo žvakutę.
Koncerte sulaukta ir žiūrovų iš Tauragės, Šiaulių, Šilutės, Šilalės, iš Šakių (atvyko kunigas ir vaikų namų direktorius Virginijus Kelertas), iš Vilniaus (dalyvavo evangelikų liuteronų vyskupo sekretorė Milita Poškienė) iš aplinkinių vietovių.
Kalbant apie patį koncertą, visų festivalio koncertų vedėja, Tauragės radijo laidos „Su Meile apie bliuzą“ vedėja Meilutė Parnarauskienė išsireiškė vienu žodžiu: SUPER!
Koncertavo Česlovo Sasnausko kamerinis choras ir ritmo grupė – Beata Andriuškevičienė Aldas Danėlius (mušamieji). Kaip yra išsireiškęs šio choro vadovas ir dirigentas Mindaugas Radzevičius, choro tikslas propaguoti profesionalią religinę chorinę muziką, kelti dieviškojo kulto liturginį ir meninį lygį. Choro repertuare – įvairių epochų bažnytinės ir pasaulietinės muzikos kūriniai. Lauksargiuose buvo atliktos kompozitoriaus Bob Chilton „A Little Jazz Mass“ (Mažosios džiazo mišios). Tai pagrindinis koncerto Lauksargiuose kūrinys, sutiktas žiūrovų labai šiltai. Šalia jo skambėjo dar daug įvairios džiazo muzikos, kurią Mindaugo Radzevičiaus diriguojamas choras atliko tikrai meistriškai ir nepaliko abejingų žiūrovų – nuo kaimo moterėlių, kurios, tikėtina, pirmą kartą klausė gyvo džiazo, iki jau patyrusių džiazo mėgėjų. Ne kartą atlikėjams teko kūrinius kartoti, o bažnyčios skliautai aidėjo nuo aplodismentų gausos.
Antroji diena išgąsdino nesimpatišku oru, tačiau pagąsdino, ir tiek. Koncerto metu pilies kieme oras buvo visai geras, o kai užgrojo ir uždainavo grupė iš Klaipėdos „Old City“, pasidarė visai šilta ir jauku. Profesionalūs muzikantai įrodė savo profesionalumą dar kartą. Grupė pasižymi itin plačiu ir spalvingu repertuaru. Tai ir klasikinis džiazas, svingas, rokenrolas.
Klausytojų širdis ir emocijas užvaldė antroji tądien pasirodžiusi “The Ditties” grupė – trykštantis energija ir entuziazmu profesionalių dainininkių trio Veronika Čičinskaitė-Golovanova, Rūta Švipaitė ir Ugnė Bakanauskaitė. Dainininkėms akompanavo džiazo virtuozai kontarbosininkas Denis Murašov ir gitaristas Paulius Volkovas.
Savo ekspresija, visišku atsidavimu scenai ir tam, ką joje daro, pakerėjo visus kolektyvas iš Latvijos „Keksi“. 1997 m. įkurta grupė laikoma viena geriausių rokenrolo grupių Baltijos šalyse.
Norintiems pratęsti džiazo linksmybes, penktadienio vakarą muzikos klube „Rūsys“ vyko „jam session“, kurį pradėjo Klaipėdos džiazo orkestro combo grupė. Visus maloniai susirinkusius klube nustebino tauragiškis Mikas Karosas, kuris pademonstravo puikų gebėjimą inprovizuoti.
Šeštadienį, paskutinę koncertų dieną, tikrąją žodžio reikšme sienas drebino „Kionigsberg Brass Band“. Tai varinių pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų ansamblis iš Karaliaučiaus. Kolektyvas daugelio tarptautinių konkursų laureatas. Muzikantai universalūs, galintys ir atliekantys įvairių krypčių ir stilių muziką. Puiki varinių instrumentų muzika ir vokalas, nuotaikingas bendravimas su žiūrovais vertė publiką, kurios susirinko pakankamai gausiai, šėlti.
Viso festivalio pabaigai koncertą surengė tikri „grandai“ – Kęstutis Vaiginis Quartet (Lietuva – JAV). Jaunosios kartos džiazo muzikantas Kęstutis Vaiginis grojo savo kompozicijas su Dave Alen (gitara), Boris Kozlov 
(kontrabosas) ir Donald Edwards (mušamieji). Faktas, kad B. Kozlovas net 9 kartus nominuotas „Grammy“ apdovanojimui ir dukart yra tapęs laureatu, kalba pats už save. Būgnininkas D. Edwardsas – vienas žinomiausių Niujorko džiazo būgnininkų. Šio kvarteto titulus ir projektus galima ilgai vardinti, bet juos pamatyti Tauragėje – kažkas jau iš fantastikos srities, kuri virto tikrove. Apie tai su kolegomis kalbėjome po koncerto. Kartais sunku suvokti tai, kas vyksta, kokios žvaigždės šviečia mūsų mažame miestelyje Tauragėje.
Tauragės džiazo dienoms buvo labai kruopščiai pasiruošta – daug įvairios ir skoningos reklamos, išleista net specialus laikraštis, festivalį sveikino pats kultūros ministras Šarūnas Birutis. Į koncertą penktadienį atvyko ir sveikino buvęs kultūros ministras ir Kauno džiazo festivalio, vykstančio jau 26 kartą, organizatorius Jonas Jučas. Šeštadienį atvyko garsus muzikantas , žinomas Kongo vardu, trimitininkas ir politikas, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis taip pat sveikino festivalio organizatorius ir dalyvius. Toks dėmesys šiam festivaliu teikia daug vilčių ateičiai. Festivalis auga, auga ir jo klausytojai. Užaugsime, jeigu organizatoriams nenusvirs rankos, užteks atkaklumo ir palaikymo. Šiandien jo netrūksta.
Eugenijus Šaltis
