Aplinkos ministerijos duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kasmet susidaro 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų, iš kurių net 5,2 mln. tonų sudaro drabužiai ir avalynė. Lietuvoje 2023 metais atskirai surinkta apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų, iš kurių 60 proc. buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, o likusi dalis – sudeginta ar pašalinta sąvartynuose.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva, privalo įgyvendinti tekstilės atliekų privalomą surinkimą. Šis reikalavimas yra dalis ES žiedinės ekonomikos strategijos, siekiančios sumažinti atliekų kiekį sąvartynuose ir skatinti tvaresnį vartojimą. Šiuo metu tik 11 ES šalių yra įgyvendinusios privalomas tekstilės atliekų surinkimo sistemas, todėl šie pokyčiai reikalauja didelių investicijų į infrastruktūrą ir technologijas.
Naujai įsigaliojęs įstatymas taip pat įpareigoja gamintojus ir importuotojus prisiimti atsakomybę už savo produktų gyvavimo ciklą – nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Kaip konkrečiai bus įgyvendintos šios atsakomybės – parodys laikas, nes kol kas tekstilės atliekų surinkimo infrastruktūros sistema kuriama, o Europos Komisijos siūlymas nustatyti privalomą gamintojo atsakomybės principu pagrįstą tekstilės atliekų tvarkymo sistemą nėra patvirtintas. Šalims narėms suteikiama laisvė spręsti dėl tam tikrų principų taikymo, todėl kol kas nėra konkrečių reikalavimų tekstilės gamintojams ir importuotojams Lietuvoje.
Kaip tekstilės atliekos bus renkamos Lietuvoje?
Šiuo metu privalomam tekstilės atliekų surinkimui Lietuvoje numatyti keli pagrindiniai sprendimai. Vienas tokių yra specializuoti konteineriai ir surinkimo punktai. Savivaldybės planuoja juos įrengti gyvenamuosiuose rajonuose, taip pat įkurti daugiau surinkimo punktų prekybos centruose ir viešosiose vietose.
Šiuo metu jau įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės surinkimo konteinerių visoje Lietuvoje, jų skaičius ir toliau bus didinimas. Svarbu žinoti, kad už tekstilės atliekų nerūšiavimą gresia baudos – administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas nuo 30 iki 140 eurų, o už pakartotinius pažeidimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Tarp pagrindinių sprendimų – ir bendradarbiavimas su verslo įmonėmis, kurios specializuojasi tekstilės perdirbime ar pakartotiniame naudojime, taip pat informacinės kampanijos, skatinančios gyventojus rūšiuoti tekstilės atliekas. Bus stiprinama ir parama organizacijoms, užsiimančiomis dėvėtų drabužių rinkimu ir perdavimu socialiai remtiniems žmonėms. Taip pat bus remiamos įmonės, kurios specializuojasi tekstilės atnaujinime ir pakartotiniame naudojime. Tuo pačiu skatinama plėtoti žiedinės ekonomikos principus, kurie kuria pridėtinę vertę tiek aplinkosaugos, tiek socialinės atsakomybės srityse.
Aplinkos ministerijos duomenimis, jau dabar Lietuvoje yra iniciatyvų steigti tekstilės gamintojų ir importuotojų organizacijas, kurios kolektyviai atstovautų šių verslo subjektų interesus konsultuojant, rengiant ir derinant nacionalinių teisės aktų pakeitimus dėl privalomo tekstilės gamintojo atsakomybės principo taikymo.
Pakartotinis tekstilės panaudojimas
Kaip teigia Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Karolina Barišauskienė, investicijos į pakartotinį tekstilės panaudojimą, edukuojant visuomenę apie to socialinę bei ekonominę naudą, gali svariai prisidėti prie tekstilės taršos mažinimo šalyje.
„Šiuo metu Lietuvoje dėvėtos tekstilės surinkimo lygis yra žemas, nes atskirai surenkama tik apie 13 proc. viso šalyje parduoto tekstilės kiekio. Be to, tekstilės atliekos sudaro apie 7,73 proc. visų mišrių komunalinių atliekų šalyje, kai ES vidurkis yra apie 5 proc. Tačiau reikia suprasti, kad neužtenka tik pastatyti tekstilės konteinerį ar įvesti prievolę verslui – į šį procesą turi būti įtrauktas kiekvienas šalies gyventojas. Svarbu edukuoti visuomenę, kodėl atsakingas vartojimas, tekstilės gaminių pakartotinis naudojimas ir teisingas atliekų tvarkymas yra draugiškiausias gamtai ir žmogaus piniginei sprendimas“, – teigia K. Barišauskienė.
Pasak ambasadorės, pakartotinis naudojimas yra vienas svarbiausių tekstilės atliekų mažinimo būdų. Jis leidžia ilgiau naudoti tekstilės gaminius, taip mažinant išteklių ir energijos poreikį. Be to, jis skatina mažų įmonių, kurios specializuojasi naudotų drabužių prekyboje ar perdirbime (angl. upcycling), augimą.
„Kiekvienas pakartotinai naudojamas drabužis padeda sumažinti gamybos ir logistikos procesų poveikį aplinkai, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, vandens sunaudojimą bei chemines medžiagas, naudojamas naujų gaminių gamyboje. Šis procesas taip pat mažina tekstilės atliekų kiekį sąvartynuose, kur šios ilgai nesuyra, sukeldamos papildomą aplinkos užterštumą“, – tvirtina Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje.
Europos Komisijos inicijuotas Klimato paktas yra Europos žaliojo susitarimo dalis. Tai judėjimas, vienijamas bendros misijos kurti tvaresnę Europą ir padėti Europos Sąjungai iki 2050 m. tapti neutralia klimato atžvilgiu.
