Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Pirmadienis, 14 liepos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Telšiai
  • Plungė
  • Klaipėda
  • Šiauliai
  • Kretinga
  • Tauragė
  • Mažeikiai
  • Kelmė
  • Rietavas
  • Akmenė
  • Palanga
  • Raseiniai
  • Skuodas
  • Jurbarkas
  • Šilutė
Žemaitijos gidas
  • Įdomu
  • Kriminalai
  • Sportas
  • Kultūra
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Technologijos
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Žemaitijos gidas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus

Pradžia » Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių. Kūdikio laukimas prieš 100 metų. Interviu su dr. Rasa Paukštyte-Šakniene

Kad palaiminta būsena neprikviestų pelių. Kūdikio laukimas prieš 100 metų. Interviu su dr. Rasa Paukštyte-Šakniene

Paulius Liškauskas
2016-03-17
Įdomu
Laikas: 5 min skaitymo
Gimdymas ligoninėje

Gimdymas ligoninėje

FacebookTwitterLinkedin

Kiekvienoje šeimoje kūdikio laukimas siejamas su džiugia paslaptimi, naujo gyvenimo etapo pradžia ir didžiule atsakomybe. Be to, visais laikais nėštumas lydimas gausybės mitų, prietarų ir siekio apsaugoti vaikelio sveikatą ir dorovę.

Apie kūdikio laukimo, gimtuvių ir krikštynų papročius kalbamės su Rasa Paukštyte-Šakniene – humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja.

Požiūris į besilaukiančią moterį ir jos dalyvavimą viešajame gyvenime pamažu kinta. Kokia buvo nėščiosios padėtis Jūsų tyrinėtu laikotarpiu?

Įdomupaskaityti

Vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Laumės juosta“

Vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalis „Laumės juosta“

2025-07-12
Kartuvėnų bažnyčia

„Bažnyčių naktis“ – nemokamas renginių ciklas

2025-07-11

Kalbėdami apie XIX a. pabaigą – XX a. I pusę, galime prisiminti tradicinę kultūrą, kuri formavosi pusiau uždaroje kaimo bendruomenėje. Kodėl pusiau uždaroje? Tolimos vedybos dar nebuvo dažnos, todėl aiškiai fiksavosi regioniniai ir vietiniai savitumai. Aišku, tam tikros įtakos buvo ir iš pašalies.

Palyginus su dabartiniais laikais, moteris nebuvo skatinama viešinti nėštumo. Žmonės sakydavo, kad nėra reikalo sužinoti anksčiau laiko. Moterys rinkdavosi nėštumą paslepiančius drabužius, todėl kartais net kaimynės sužinodavo tik jau susilaukus vaikelio. Nėščioji „iškrisdavo“ iš bendruomenės, jos veiklos erdvė susiaurėdavo. Nors kaime moterys dirbdavo iki pat gimdymo, tikėta, kad paskutinėmis dienomis negalima atlikti kai kurių darbų: skalbti, kirpti avis, kepti duoną.

Kaimo bendruomenė siekė apsaugoti moterį nuo įvairiausių pavojų, galinčių sukelti persileidimą ar priešlaikinį gimdymą. Besilaukianti moteris pagarbiai vadinta „palaimintoje būsenoje“, jai negalima atsakyti, o užgaulioti ar nuskriausti – didelis nusikaltimas.

Svarbus yra savos būsenos suvokimas. Jeigu kaimo žmonės pamatydavo nėščiąją elgiantis netinkamai, iš karto perspėdavo, pamokydavo, patardavo, ypač laukiantis pirmagimio. Itin reikšmingi moraliniai, doroviniai dalykai. Buvo skatinama, kad besilaukianti moteris būtų dorovinga, linksma, šneki, prieš pat gimdymą nueitų į bažnyčią, atliktų išpažintį.

Buvo manoma, kad moteris nuo pat pirmos nėštumo dienos gali nulemti kūdikio ateitį. Kaip?

Nėštumas – ypatinga būsena, kuri moterį-motiną išskyrė iš kitų ir įpareigojo ginti gyvybę nuo visko, kas jai galėtų pakenkti. Buvo manoma, kad nuo to, kaip moteris elgsis nuo pat pirmos nėštumo dienos iki gimstant kūdikiui, priklausys jo fizinės, psichinės ir dorovinės savybės. Pavyzdžiui, sakyta, kad besilaukiančiai negalima kuolo atbulai kalti, nes vaikas gali gimti su apsivijusia virkštele, atbulai vežime sėdėti, nes tai lemtų sudėtingą gimdymą. Nėščiai moteriai nebuvo leidžiama nė mažiausio obuolio ar žirnio iš svetimo kiemo pakelti – juk visa tai gali perimti ir kūdikis!

Su kūdikio laukimu yra susiję daug mitų, prietarų ir tikėjimų.

2005–2012 metais atliktas etnografinių regionų papročių tyrimas atskleidė, kad iki šiol tikima, jog besilaukianti moteris negali tapti nei krikštamote, nei svočia. Manoma, kad kas nors gali atsitikti arba jos pačios, arba krikštijamam kūdikiui.

Jeigu nėščioji ateidavo ko nors pasiskolinti, neturėdavai teisės neduoti, nes kitu atveju galėjusi „apleisti pelėmis“ – sugadinti drabužius ir pan. Besilaukianti moteris turėjusi tam tikrų galių ir galėjusi paveikti kitus…

Taip pat manyta, kad nėščioji privalėjo būti geranoriška aplinkiniams, vikri, paslaugi, maloni – tada gimęs vaikas perims gerąsias motinos savybes. Tikėta, kad draudimų laikymasis apsaugos kūdikį nuo bėdų ir suteiks laimingą ateitį.

Prieš gimdymą namuose pasirodydavo pribuvėja. Koks jos vaidmuo?

Gimdymas namie

Kaimo pribuvėja buvo bene vienintelė moters pagalbininkė gimdymo metu. Buvo tikima, kad tai, kaip pribuvėja priims naujagimį, kur padės placentą, kaip pirmą kartą nupraus ir kur išpils pirmąjį vandenį, gali nulemti vaiko ateitį. Pribuvėja gimdyvės namuose praleisdavo maždaug savaitę: ne tik priimdavo naują gyvybę, bet pagelbėdavo buityje, padėdavo prižiūrėti naujagimį.

Itin silpnus kūdikius pribuvėja pakrikštydavo. Buvo labai rizikinga, kad vaikas mirtų be krikšto – juk tokiu atveju negalėdavo laidoti kapinėse, tik tolimame jų kampe ar net už tvoros.

Be to, pribuvėja neturėdavo teisės atsisakyti priimti vaikelį. Net skubiausią darbą palikusi, ji eidavo pas gimdyvę. Pribuvėja kaime – labai vertinama ir gerbiama. Ji neprašydavo jokio užmokesčio: ką šeima padovanodavo, tuo ir džiaugdavosi. Be to, ji labai gerai pažinojo šeimą, kuriai patarnaudavo, todėl ir pati neturtinguosius paremdavo.

Paprastai ateidama pribuvėja atsinešdavo ir vaistažolių, ir kitų gydomųjų priemonių, gelbstinčių gimdymo metu.

Kokios moterys tapdavo pribuvėjomis?

Pribuvėjos būdavo vyresnio amžiaus, dažniausiai ištekėjusios (tiesa, nebūtinai) ir savo vaikus jau užauginusios moterys. Jos turėjo būti ypač dvasingos, nes buvo manoma, kad savo gerąsias savybes perduos ir kūdikiui.

Be to, pribuvėjoms reikėjo daug žinių ir patirties. To arba pačios išmokdavo, arba mokėsi viena iš kitos, pasitaikius progai patarnauti labiau patyrusiai pribuvėjai. Tokių atvejų, kai mama perduodavo dukrai, o dukra – anūkei, per visą Lietuvą fiksuojama nedaug. Be to, reikia ir vidinio potraukio, ir greitos orientacijos, ir pasitikėjimo savo jėgomis, ir liaudies medicinos išmanymo, ir gebėjimo tinkamai elgtis su gimdyve.

Paprastai po pribuvėją būdavo kiekvienam kaime, o talentingesnę net ir iš kitos parapijos parsiveždavo. Prityrusios pribuvėjos priimdavo iki kelių šimtų vaikų, o kitos gal ir nelabai skaičiuodavo…

Ar pribuvėja buvo vienintelis gimdyme dalyvaujantis žmogus?

Pribuvėja buvo tarpininkė tarp žmogaus ir kaimo bendruomenės. Gimdymo metu dažniausiai dalyvaudavo tik moteris ir pribuvėja, kartais anyta ar vyresnė moteris. Tiesa, lauko tyrimai liudija dalyvavus ir vyrus. Kartais reikėdavo ir gimdyvę pavedžioti, ir kitaip pagelbėti. Pribuvėjos – vyresnės moterys, kurioms fiziškai būdavo sunku, taigi tekdavo prisidėti ir vyrams… Kai kurie sutuoktiniai šalindavosi, sakydavo, kad gimdymas – tik moterų reikalas.

Ar moterys nesiekė sulaukti kvalifikuotos medicininės pagalbos ligoninėse, medicinos įstaigose?

Pribuvėjų institucija gyvavo labai ilgai, net iki XX a. vidurio. Lietuvoje jau buvo pradėję kurtis sveikatos centrai, bet moterys vis tiek labiau pasitikėjo savo pažįstamomis pribuvėjomis. Gimdymo metu buvo svarbu ne tik profesionali pagalba, bet ir bendravimas, psichologinis palaikymas. Nors gydytojai dažnai kritikuodavo nešvarą ir didelę infekcijų tikimybę gimdyvių namuose, bet pasitaikydavo atvejų, kai net patys medikai kviesdavosi pribuvėjas ir jas apmokydavo. Kita vertus, pribuvėjos, susidūrusios su ypač sudėtingomis gimdymo komplikacijomis, kviesdavosi į pagalbą ir gydytojus.

Kitoje interviu su dr. Rasa Paukštyte-Šakniene dalyje kalbėsime apie moters įvesdinimą į bažnyčią, krikštynų papročius ir aiškinsimės, nuo ko mus saugo krikšto marškinėliai.

„Šeimos institutas“ drauge su bendradarbiais vykdo projektą „Šeima kultūroje ir kultūra šeimoje“. Daugiau apie projektą skaitykite http://www.seimos.org/seima-kulturoje/.

Aistė Vareikytė, „Šeimos instituto“ bendradarbė

DalintisDalintis

Panašios naujienos

Vasara Palangoje ir Šventojoje
Įdomu

Vasara Palangoje ir Šventojoje

2025-07-08
Žemaitijos nacionaliniame parke įkurdintas niūriaspalvis auksavabalis
Įdomu

Žemaitijos nacionaliniame parke įkurdintas niūriaspalvis auksavabalis

2025-07-08
RIETAVO JAUNIMO STOVYKLA
Įdomu

RIETAVO JAUNIMO STOVYKLA

2025-07-08
Muzikinė popietė senjorams
Įdomu

Muzikinė popietė senjorams

2025-07-08
Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone
Įdomu

Šventinis Liepos 6-osios savaitgalis Klaipėdos rajone

2025-07-04
 XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes Palangoje
Įdomu

 XII pasaulio lietuvių sporto žaidynes Palangoje

2025-07-03
Projekto „Kuriančios bitutės“ renginiai jaunimui
Įdomu

Projekto „Kuriančios bitutės“ renginiai jaunimui

2025-07-02
Kviečiame pažinti Klaipėdos rajoną.
Įdomu

Kviečiame pažinti Klaipėdos rajoną.

2025-07-01
XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje
Įdomu

XII pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje

2025-06-30
Įdomu

Ūkininkai Lietuvoje pirmą kartą surengė „Traktorių dakaro“ lenktynes

2025-06-25

Skaitomiausia

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?
Įdomu

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Mažeikiuose išbandomas elektrinis autobusas
Aplinka

Klaipėdoje palei Šilutės plentą nuo triukšmo ir taršos saugos naujas parkas

2025-07-10
Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras
Gyvenimas

Praktiniai patarimai, kaip rūkyti šalto rūkymo dešras

2025-06-02
Kaip pavasarį pasirūpinti veja, kad ši žaliuotų be vargo: laistymas, pjovimas ir tręšimas
Aplinka

Tvarka – visų atsakomybė: kada ir kaip pjauti žolę savo sklype?

2025-05-23
Neveikia kompiuterio klaviatūra: priežastys ir sprendimo būdai
Technologijos

Neveikia kompiuterio klaviatūra: priežastys ir sprendimo būdai

2024-12-20

Reklama

Verta pamatyti Verta pamatyti Verta pamatyti

Vietos naujienos

Istorinė pergalė: šiaulietė Julija Jevtušenkaitė iškovojo bronzą Europos čempionate

Istorinė pergalė: šiaulietė Julija Jevtušenkaitė iškovojo bronzą Europos čempionate

2025-07-14
Savaitės įvykių apžvalga Tauragės apskr.

Savaitės įvykių apžvalga Tauragės apskr.

2025-07-14
Uostamiesčio gatvės pasipildys dar 50 naujų elektrinių autobusų

Uostamiesčio gatvės pasipildys dar 50 naujų elektrinių autobusų

2025-07-14
Uostamiesčio gatvės pasipildys dar 50 naujų elektrinių autobusų

Baigtas Hermano Zudermano gimnazijos pastato atnaujinimas

2025-07-14
Nuo gėdos iki priėmimo: apie jautrumą su „Gimę jausti“ knygos autore Palangoje

Nuo gėdos iki priėmimo: apie jautrumą su „Gimę jausti“ knygos autore Palangoje

2025-07-14
Neringoje – Ukrainos ambasadorės Lietuvoje viešnagė

Neringoje – Ukrainos ambasadorės Lietuvoje viešnagė

2025-07-14

Apie Žemaitijos gidą

Žemaitijos gidas

Žemaitijos krašto naujienų portalas, pateikiantis tiesiai Tau aktualias žinias ir įvykius.

Populiariausi

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

Ką reikia žinoti apie rūkytas dešras?

2023-05-25
Mažeikiuose išbandomas elektrinis autobusas

Klaipėdoje palei Šilutės plentą nuo triukšmo ir taršos saugos naujas parkas

2025-07-10

Naujausi

Istorinė pergalė: šiaulietė Julija Jevtušenkaitė iškovojo bronzą Europos čempionate

Istorinė pergalė: šiaulietė Julija Jevtušenkaitė iškovojo bronzą Europos čempionate

2025-07-14
Savaitės įvykių apžvalga Tauragės apskr.

Savaitės įvykių apžvalga Tauragės apskr.

2025-07-14
  • Paskelbk naujieną
  • Rašyti redakcijai
  • Reklama
  • Privatumo politika
  • Susisiekite

© Žemaitijos gidas.

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Naujienos
  • Aplinka
  • Įdomu
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Receptai
  • Sportas
  • Sveikata
  • Transportas
  • Žinios
    • Akmenė
    • Jurbarkas
    • Kelmė
    • Klaipėda
    • Kretinga
    • Mažeikiai
    • Palanga
    • Plungė
    • Pagėgiai
    • Raseiniai
    • Rietavas
    • Šiauliai
    • Šilutė
    • Skuodas
    • Tauragė
    • Telšiai

© Žemaitijos gidas.