Klaipėda – dar vienu žingsniu arčiau mėlynosios ekonomikos proveržio, mat birželio pabaigoje mokslus baigė pirmoji „Blue Growth Leaders Academy“ laida. 37 verslo, savivaldos bei visuomeninių organizacijų atstovai, netrukus laikysiantys pažymėjimus savo rankose po 9 mėnesių nuotolinio mokymosi, nekantrauja, kada įgytas žinias ir kontaktus galės panaudoti praktikoje.
Tačiau prieš iškilmes dalyvių dar laukia vienas svarbus ir jaudinantis darbas – grupių baigiamųjų projektų pristatymas. Nors šie darbai, pasak jų vadovo Vaidoto Levickio, yra inovatyvūs ir kuriantys ateitį, tačiau geriausiu bus paskelbtas tik vienas. Darbus vertins ne, kaip įprasta, akademikų ir praktikų komisija, bet kolegos – kiti kurso dalyviai. Laimėtoju bus pripažintas projektas, sulaukęs daugiausia dalyvių–investuotojų palaikymo.
Nuo praėjusių metų spalio pradžios iki šių metų birželio pabaigos akademijos dalyviai Klaipėdos universitete (KU) klausėsi tarptautiniu mastu vertinamų mokslininkų ir praktikų žinių apie laivybą, uostus, biotechnologijas, akvakultūrą ir kitas perspektyvias sritis. Uostamiestis viliasi, kad ši programa suteiks pagreitį mėlynosios ekonomikos augimui.
Strategijoje „Klaipėda 2030“ įvardintas siekis tvariai naudoti jūrinius išteklius ir paskatinti mėlynosios ekonomikos augimą. KU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, Jūrinio klasterio bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros „Klaipėda ID“ inicijuotas „Blue Growth Leaders Academy“ projektas – svarbus įrankis siekiant strategijoje užsibrėžtų tikslų.
Baigiamuosius darbus pristatys ir baigimo pažymėjimus savo rankose spaus 37 jūrinio, energetikos sektorių, skaitmenizacijos ir kitus technologinius sprendimus kuriančių įmonių atstovai, viešojo sektoriaus pareigūnai.
Akademijos dalyviai neabejoja, kad įgytas žinias ir profesinius kontaktus pritaikys savo kasdieniame darbe. Tai turėtų būti reikšmingas postūmis ne tik jiems, bet ir Klaipėdai, siekiančiai tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu.
Įdomios paskaitos ir naudingi profesiniai kontaktai
Į mėlynojo sektoriaus subtilybes visus šiuos 9 mėnesius gilinosi ir KU mokslininkė, KU atžalinės įmonės „Inobiostar“ įkūrėja Tatjana Paulauskienė. Studijomis moteris liko labai patenkinta ne tik dėl įdomios, naujausios informacijos ir profesionalių lektorių, bet ir užmegztų naudingų kontaktų su vietos kolegomis.
„Šiais metais Klaipėdos universiteto išorinio vertinimo metu tarptautinės ekspertų grupės vadovas prof. dr. Jethro Newton pasakė „Blue Growth Leaders Academy is example of excellence of Klaipeda University“ (liet. – „Blue Growth Leaders Academy” yra Klaipėdos universiteto pranašumo pavyzdys“). Manau, kad tai yra reikšmingas įvertinimas ir šios programos pripažinimas. Asmeniškai sutinku su tokiu aukštu vertinimu. Kai kuriuos lektorius jau pažinojau, todėl net neabejojau, kad išgirsiu naujausią informaciją. Taip pat tikėjausi vertingų diskusijų, susipažinti su įdomiais žmonėmis. Mano lūkesčiai buvo pilnai patenkinti,“ – mintimis dalijosi pašnekovė.
Paskaitų metu tarptautiniai ekspertai–praktikai pristatė mėlynojo augimo sektorių apžvalgą, tendencijas ir naujoves. Programos dalyviai dalinosi savo žiniomis ir patirtimi. Tai padėjo labiau pažinti mėlynojo augimo subtilybes.
„Ne mažiau svarbi yra ir profesinių kontaktų tinklo plėtra. Džiaugiuosi turėdama galimybę dalyvauti šioje unikalioje programoje ir pažinti įdomius žmones – savo srities ekspertus. Neabejoju, kad ateityje turėsime bendrų projektų ir iniciatyvų,“ – kalbėjo T. Paulauskienė.
Mėlynasis augimas, paaiškino ji, yra tvarus jūros išteklių panaudojimas spartesniam ekonomikos augimui ir klestėjimui. Mėlynoji ekonomika apima penkias sritis: jūrų, pakrančių ir kruizų turizmą, mėlynąją energiją, jūrų mineralinius išteklius, akvakultūrą ir mėlynąsias biotechnologijas.
„Mėlynasis augimas turi didelį tvaraus verslo ir inovacijų potencialą ir gali padėti Klaipėdai tapti pasaulinio lygio mėlynosios ekonomikos bei sparčių sprendimų miestu, kaip yra numatyta Klaipėdos ekonominio proveržio strategijoje,“ – sakė KU mokslininkė.
Rudenį prie programos ji rekomenduoja prisijungti visiems, kurie turi ambicijų ir noro prisidėti prie mėlynojo augimo Baltijos jūros regione.
T. Paulauskienė planuoja programos metu įgytas žinias pritaikyti dėstydama, taip pat kurdama inovacijas mėlynojo augimo srityje.
„Pavyzdžiui, šiuo metu Klaipėdos universitetas kartu su atžaline įmone „Inobiostar“, kuriai vadovauju, vysto du inovatyvius produktus – („InnoAerogel“ – iš popieriaus atliekų pagamintą naftos teršalų sorbentą bei biologinę naftos teršalų valymo technologiją), kurie yra priskiriami prie mėlynųjų biotechnologijų, kuomet vandens organizmai panaudojami naftos teršalų valymui jūroje ir uosto akvatorijoje,“ – sakė pašnekovė.
Darbai, kuriantys ateitį
Baigiamųjų darbų ir projektų vadovas Vaidotas Levickis tikino, kad programos lektoriai ir svečiai siekė parodyti jos dalyviams, kad neišnaudotų galimybių yra visa jūra. O projekto tikslas – rasti toje jūroje vieną auksinę idėją, išbandyti ją su profesionalais.
„Ta patirtis – labai praturtinanti“, – sakė jis. Tad pirmiausia programos dalyviai turėjo sudaryti idėjų knygą, kitaip tariant, prisiminti visas įdomiausias paskaitų metu išgirstas mintis ir įvardinti, kokias tendencijas mato.
„Kitas žingsnis – paėmus tendenciją, pabandyti įvardinti nors vieną problemą, atsakant į klausimą, kam tai rūpi, ir ar galima tuos žmones, tą grupę suskaičiuoti,“ – sakė darbų vadovas.
Vien gražios idėjos, tikino jis, neužtenka. Kaskart būtina labai tiksliai apibrėžti, kam ta idėja naudinga, kam ji rūpi: „Kitas žingsnis – bandome tą idėją pateikti kiek įmanoma vizualiau, per verslo modelį, ir jį pristatyti.“
Iš šešių baigiamųjų darbų bus renkamas vienas laimėtojas. Įdomu tai, kad darbus vertins ne lektoriai, bet kiti programos dalyviai – jie kaip investuotojai galės atiduoti savo balsą ir menamus pinigus labiausiai patikusios idėjos autoriams. Už save balsuoti nebus galima.
Pasirinkta vertinimo metodika, pasak jo, geriausiai atspindi rinkos situaciją – resursai yra riboti, ir laimi ne gražiausios prezentacijos autorius ar įdomiausiai kalbantis žmogus. Laimi pasiūlęs naudingiausią ir aktualiausią idėją. O baigiamieji darbai, V. Levickio teigimu, iš tiesų gali virsti kūnu ateityje, jei tik jų autoriams užteks drąsos.
„Žiūrint į geriausius darbus, jų pradžias, mano nuomone, tai yra idėjos, kuriančios ateitį, ir kuriančios gerbūvį ne tik tai mažai grupei, bet ir platesnei grupei žmonių, ir tai labai džiugina. Jeigu užteks drąsos, tai iš tikrųjų bus labai gražūs dalykai,“ – apibendrino pašnekovas.
Galimybių – labai daug
Viena iš strateginių uostamiesčio krypčių yra mėlynoji ekonomika, pabrėžė programos dalyvis, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Zulcas.
Jis džiaugėsi, kad programoje dalyvavo ir įvairių įmonių vadovai, turėję progą dar giliau susipažinti su įvairiais mėlynosios ekonomikos pjūviais.
„Buvo dėstomos įvairios temos – ir inovacijos mėlynoje ekonomikoje, ir konteinerinių uostų valdymas, ekologinės temos, biochemijos temos, kibernetinis saugumas, blockchain (liet. – blokų grandinė) tematika. Visos paskaitos labai į naudą,“ – tikino jis.
O mėlynoji ekonomika iš tiesų yra labai plati ir daug galimybių turinti sritis. Ji apima uostus, laivybą, priekrantės žvejybą ir akvakultūrų plėtrą, dumblių auginimą, panaudojimą mecinininiams ir biokuro tikslams, bei galybę kitų įdomių aspektų.
„70 proc. pasaulio sudaro jūros ir vandenynai. Kyla klausimas, kaip, nepažeidžiant ekosistemos balanso, eksploatuoti jūrinius resursus,“ – kalbėjo pašnekovas.
Jūrinė energetika, moderni laivyba, bepiločiai laivai, augalų auginimas jūroje sprendžiant maisto trūkumo pasaulyje problemą, jūrinių resursų panaudojimas sveikatingumui – tai dar kelios mėlynosios ekonomikos kryptys, galinčios sudominti tiek verslo, tiek savivaldos ar visuomeninių organizacijų atstovus.
„Galimybių yra labai daug,“ – apibendrino R. Zulcas.
