Vasario 10 d., Lietuvos paštas išleidžia menininkės Irmos Balakauskaitės kurtą pašto ženklą ,,Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis“. Pašto ženklo nominalas – 1,20 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Klaipėdos pašte, adresu H. Manto g. 7.
Klaipėdos kraštu yra vadinama šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis palei Nemuno žemupį ir Baltijos jūrą. Jį sudaro dabartiniai Klaipėdos ir Neringos miestai, o taip pat dalis Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijų.
Istoriškai Klaipėdos kraštas nuo pat XIII a. iki XX a. pradžios buvo valdomas vokiečių – pradžioje Kalavijuočių ordino, vėliau Prūsijos karalystės ir galiausiai suvienytos Vokietijos imperijos. Tačiau pasibaigus Vokietijos pralaimėtam Pirmajam pasauliniam karui, kraštas buvo laikinai atiduotas administruoti Prancūzijai, kurios kariuomenė čia buvo 1920-1923 m.
1923 m. sausį įvyksta Klaipėdos krašto sukilimas – prijungimo prie Lietuvos karinė akcija, po kurios šis regionas tapo Lietuvos dalimi. Skaičiuojama, kad per šį sukilimą žuvo 12 savanorių iš Didžiosios Lietuvos, 2 prancūzų kariai ir 1 vokiečių policininkas.
2023 metus Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos sukilimo šimtmetį, paskelbė Klaipėdos krašto metais. Šią sukaktį planuojama pažymėti įvairiomis veiklomis ir projektais, kurie iliustruotų didžiulę šio istorinio įvykio reikšmę Lietuvos raidai.
Per metus AB Lietuvos paštas išleidžia 20–25 pašto ženklus. Lietuvos paštas turi plačiausią ir tankiausią pašto paslaugų teikimo vietų tinklą šalyje. Bendrovė teikia pašto, logistikos ir finansinio tarpininkavimo paslaugas.
