Trečiadienį Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmų įprastą darbotvarkę trumpam sutrikdė gamtos fotografai. Čia buvo paskelbti penktojo Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso „Gintarinis žaltys 2014“ nugalėtojai. Renginio metu atidaryta geriausių konkurso dalyvių darbų paroda ir pristatytas naujas Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumas.
Geriausioje fotografijoje – vienas didžiausių paukščių slapukų
Penktą kartą vykstančiame konkurse dalyvavo gerokai per šimtą gamtos fotografų. Iš beveik 2 tūkstančių atsiųstų darbų į finalinį etapą atrinktos 273 nuotraukos. Tradiciškai autoriai varžėsi dėl dviejų pagrindinių konkurso nominacijų „Geriausia metų fotografija“ ir „Metų fotografas“.
Šiemet Ministro Pirmininko globojamos nominacijos „Geriausia metų fotografija“ laureatu jau antrą kartą išrinktas vilniškis Marius Čepulis. Jo darbas „Kas tu toks?“ puošia penktąjį Lietuvos laukinės gamtos fotografijų albumo viršelį. Nuotraukoje fotografui pavyko įamžinti itin retą Lietuvoje paukštį – mažąjį baublį. Šį sparnuotį M. Čepulis fotoaparatu užfiksavo visai netikėtai Elektrėnuose Ilgės ežere. Pernai liepos 15 dieną iš plūdriosios slėptuvės jis fotografavo ūsuotąsias zyles. Staiga per nendres atžirgliojo mažasis baublys ir visai šalia fotografo pradėjo žvejoti.
„Baublys – itin slaptą gyvenimą gyvenantis paukštis. Jis nesirodo niekam ir kad taip ramiai 10 metrų atstumu ateitų prie žmogaus, žvejotų, valytųsi liežuvį – taip nebūna, – tokiu sparnuočio elgesiu stebėjosi gamtos fotografas. – Paukštis manęs visiškai nebijojo turbūt dėl to, kad aš tūnojau vandenyje tarsi koks kupstas ir jis negalvojo, kad čia galėjo sėdėti žmogus.“
Mažasis baublys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad jų Lietuvoje peri vos iki 50 porų, tad vykusiai užfiksuoti tokį retą ir itin atsargų paukštį – išties pavydėtina sėkmė, kuri iki šiol Lietuvoje buvo nusišypsojusi tik vienam fotografui – Valdui Augustinui. M. Čepulis keistojo slapuko draugija tądien mėgavosi apie 20 min., stebėjo, kaip jis žvejoja, ir spėjo padaryti puikią nuotraukų seriją. Vėliau paukštį fotografas Ilgės ežere matė dar kelis kartus, tačiau slapta viltis ir vėl panašiai „pabendrauti“ nebeišsipildė. Praeiti metai fotografui nešykštėjo ir daugiau susitikimų su mažuoju baubliu. Šį paukštį dar nufotografavo Žemaitijoje, bet ten jis tik akimirkai išlindo, pasirodė ir vėl dingo.
Sėkmė M. Čepuliui pernai šypsojosi ne kartą. Štai už kito savo fotoherojaus jūrinio erelio fotografijas konkurse jis apdovanotas du kartus – nuotrauka „Iš paukščio skrydžio“ tapo „Gamtos akimirkos“ išskirtiniu darbu, o už įamžintą dramatišką jūrinių erelių kovą, pavadinimu „Ataka iš vandens“, fotografui įteiktas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos specialusis prizas „Geriausia saugomose teritorijose padaryta biologinę įvairovę atspindinti nuotrauka“.
Metų gamtos fotografo svajonė – vilkas
LR aplinkos ministerijos globojamos nominacijos „Metų fotografas“ titulas atiteko pastaruosius kelerius metus savo darbais stebinančiam kauniečiui Viliui Paškevičiui. Jis šiemet daugiausiai iš visų laureatų laimėjo teminių nominacijų apdovanojimų. Pasak Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, V. Paškevičiaus ir kitų konkurso dalyvių užfiksuoti momentai – unikalūs ir be jų darbų didelės dalies Dievo kūrinijos taip niekada ir nepamatytume.
Metų fotografu išrinktas V. Paškevičius prisipažįsta, kad pati gamta lėmė, jog jis tapo fotografu: „Jeigu ne gamta, nemanau, kad fotografija mane labai viliotų. Žmonių fotografuoti nemėgstu. Kitos fotografijos sritys taip pat netraukia.“
Gamta kaunietį domino nuo vaikystės, tiesa, tada jis savo rankose laikydavo ne fotoaparatą, o meškerę. Laikui bėgant, atsiradus kompaktiniams skaitmeniniams fotoaparatams, o vėliau ir profesionaliai fototechnikai, fotoaparatas galutinai išstūmė meškeres ir gamtos fotografija tapo svarbiausiu vyro užsiėmimu, netgi savotišku mėgstamu darbu.
Fotografuodamas V. Paškevičius niekada nesivaiko lengvo kadro. Jam patinka iššūkiai. Štai kad ir čiurlių fotografija. Šiai rūšiai jis yra skyręs bene daugiausiai laiko. Čiurlį fotografuoti yra sudėtinga, nes tai – vienas greičiausiai skraidančių paukščių pasaulyje, niekada netupia ant žemės, netgi troškulį malšina skrisdamas. Iš tūkstančių čiurlio kadrų pavykusių gali būti vos vienas kitas.
„Fotografuoti čiurlį – sudėtinga techniškai. Šiuos paukščius fotografuoju jau daug metų, pradėjau dar tais laikais, kai fotografavau kompaktiniu skaitmeniniu fotoaparatu. Pradžioje mano fotografijos buvo pačios paprasčiausios – skrendantis čiurlys dangaus fone. Vėliau jos darėsi sudėtingesnės – bandžiau keisti foną ir t. t. Dar vėliau, kai jau įsigijau profesionalią techniką, labai rimtai užsiėmiau čiurliais. Atradau, kad juos patogiausia fotografuoti parke, mieste, kur yra tvenkinukas, vieta, kur jie nuolat geria“, – pasakojo laureatas.
Daugelio metų V. Paškevičiaus pastangos nenuėjo perniek – jo fotografija „Ištroškęs čiurlys“ tapo geriausiu „Gamtos akimirkos“ darbu. Sėkmę lėmusį čiurlį vyras nufotografavo pernai birželio 16 dieną Kauno rajone.
Dar prieš porą metų maždaug 90 procentų kauniečio fotomodelių buvo paukščiai, tačiau dabar dažniausiai jo fotoobjektyvas nukreipiamas į žvėris. „Prieš maždaug metus susipažinau su Romualdu Barausku, kuris fotografuoja beveik vien žvėris. Jis – labai geras mokytojas. Po šios pažinties žvėrys mane pradėjo labai traukti. Paukščiai ir iki šiol labai patinka, bet pernai jau žvėrims skyriau 90 procentų dėmesio“, – sakė V. Paškevičius, kurio tauriojo elnio nuotrauka „Baisiaragis“ išrinkta geriausiu gyvūno portretu.
Savo fotokolekciją fotografas labai norėtų papildyti vilko nuotrauka. „Jei galėčiau rinktis, rinkčiausi vilką. Bet ne bet kokį, o geroje aplinkoje, ką nors gero veikiantį, gal net su grobiu, pavyzdžiui, besivejantį kiškį. Čia fantazuoti galima be galo“, – šypsoti metų gamtos fotografas V. Paškevičius.
Pirmą kartą apdovanotas jaunasis gamtos fotografas
Šiemet konkursas sulaukė didesnio jaunųjų gamtos fotografų dėmesio. Jų pateikti darbai sudarė deramą konkurenciją patyrusių kolegų fotografijoms. Geriausias jaunasis gamtos fotografas konkurse buvo renkamas pirmą kartą. Juo tapo šešiolikmetis Dovydas Cicėnas. Nors moksleivis fotografuoja dar tik ketverius metus, tačiau jo darbai žavi fotografine įžvalga. Sėkmė fotografijų konkurse D. Cicėnui šypsosi ne pirmą kartą. Pernai jis tapo Respublikinio moksleivių konkurso „Pargrįžtantys paukščiai“ laureatu.
Kaip ir kasmet, konkurso dalyviai išsidalijo dvylikos teminių nominacijų („Augalijos magija“, „Gamtos akimirka“, „Gamtos menas“, „Gyvūno portretas“, „Kiti gyvūnai“, „Lietuvos kraštovaizdis“, „Makropasaulis“, „Paukščiai“, „Žinduoliai“, „Žmogus ir gamta“, „Geriausias nespalvotasis kadras“ ir „Egzotikos pasaulis“) apdovanojimus.
Daugiausiai darbų tradiciškai pateikta „Paukščių“ nominacijai. Šiemet šios nominacijos globėja Lietuvos ornitologų draugija (LOD) apdovanojo net 7 darbų autorius. Pasak LOD direktoriaus Liutauro Raudonikio, kasmet konkurso finalo jie laukiantys su nerimu, nes fotografų meistriškumas auga, o iš didelės gausos išrinkti vos tris darbus – labai sunku, todėl šiemet pagrindinėje „Paukščių“ nominacijoje nutarta apdovanoti 4 darbų autorius, be to, įsteigta specialioji nominacija „Paukščiai be sienų“.
„Įprasta sakyti, kad paukščiai nepripažįsta sienų, bet šiais laikais ir fotografai nepripažįsta sienų. Daug mūsų tautiečių keliauja po pasaulį, įsikuria kitose šalyse ir fotografuoja gamtą. Anksčiau buvo nuostata, kad konkursas skirtas Lietuvos gamtai, bet pastaruoju metu konkurso organizatoriai iš mūsų tautiečių ir užsieniečių gauna daug nuotraukų, kuriose įamžinti mūsų lietuviški paukščiai. Šia nominacija norime paskatinti užsienyje gyvenančius lietuvius fotografuoti ir dalyvauti konkurse“, – teigė ornitologas L. Raudonikis.
Gražiausia paukščio fotografija ornitologai išrinko M. Čepulio pernai gruodžio pradžioje užfiksuotą retąją baltąją pelėdą („Viešnia iš šiaurės“), o specialiosios nominacijos „Paukščiai be sienų“ laureatu tapo Kęstutis Čepėnas, Baltarusijoje užfiksavęs „Stulgių peštynes“ ir „Gyvatėdį su gyvate“.
Gamtos fotografija – taip pat kultūrinis reiškinys
„Gintarinis žaltys 2014“ – jau penktasis Lietuvos laukinės gamtos fotografijų konkursas. Panašūs gamtos fotografijų konkursai rengiami daugelyje pasaulio valstybių ir laikomi deramais savo šalies ambasadoriais. Pasak konkurso iniciatorių atstovo „Žurnalo apie gamtą“ redaktoriaus Romualdo Barausko, Lietuvoje gamtos fotografija vis dar nesulaukia tinkamo valstybinių institucijų dėmesio, o juk niekas negali geriau reprezentuoti šalies nei jos gamta.
„Geriausiais šalies ambasadoriais laikomi sportininkai, mokslininkai, menininkai, tačiau pasaulyje nėra didesnio menininko už gamtą. Ji savo šedevrus kuria milijardus metų, o gamtos fotografai yra puikiausias įrankis tiems šedevrams įamžinti. Lietuvos gamta žavisi svečiai iš užsienio šalių. Ar ne laikas ir mūsų valstybinėms institucijoms pripažinti, kad Lietuvos gamtos fotografija – taip pat kultūrinis reiškinys, atliekantis deramą reprezentacinę misiją?“ – retoriškai klausia gamtos fotografas R. Barauskas.
[images cols=”five”]
[image link=”#” image=”5575″]
[image link=”#” image=”5576″]
[image link=”#” image=”5577″]
[image link=”#” image=”5578″]
[image link=”#” image=”5579″]
[image link=”#” image=”5580″]
[image link=”#” image=”5581″]
[image link=”#” image=”5582″]
[/images] Inesa Oranskytė
„Žurnalas apie gamtą“
