Elektronikos atliekos – visame pasaulyje sparčiausiai augantis atliekų srautas. Kuo daugiau jų bus surinkta, tuo daugiau bus galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti – sutaupyti vertingų išteklių bei prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo. Prie šio tikslo aktyviai prisideda vaikai ir jaunimas – išmokę rūšiuoti darželiuose ar mokyklose, savo žiniomis vėliau dalijasi ir su tėvais.
Tinkamai rūšiuoti kasmet mokosi tūkstančiai vaikų
2024 metų Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, jog pasaulyje kasmet susidaro 62 milijonai tonų elektronikos atliekų, ar tiek, kiek pakaktų užpildyti 1,5 milijono sunkvežimių.
Nemažą dalį sudaro įvairūs smulkūs daiktai, kurių žmonės nelaiko elektronikos atliekomis ir meta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba kaupia garažuose ar rūsiuose. Maždaug 35 proc. vadinamųjų nematomų elektronikos atliekų sudaro vaikiški žaislai.
Kaip svarbu tinkamai rūšiuoti net ir mažiausias elektronikos atliekas, tokias kaip vaikiški elektroniniai žaislai, televizorių ir kitų prietaisų pulteliai, USB raktai, ausinės, kompiuterio pelės ir kiti daiktai, kurie turi bateriją, kištuką arba laidą ir kurių kiekvienuose namuose galima rasti po keliasdešimt, patys mažiausi ir vyresni vaikai sužino dalyvaudami nacionaliniame aplinkosaugos projekte „Mes rūšiuojam“.
Mokyklose ir darželiuose vyksta specialios pamokėlės, o auklėtiniai, jų artimieji ir bendruomenės nariai atsakingai rūšiuoja ir priduoda elektronikos bei baterijų atliekas, mainais renka taškus, kuriuos iškeičia į sporto reikmenis, knygas, stalo žaidimus, apsilankymus kino teatruose ar pažintines keliones.
Šiemet projekte dalyvauja 1942 švietimo įstaigos. Jei 2022–2023 mokslo metais jos surinko 292 tonas elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 15 tonų baterijų atliekų, tai 2023–2024 mokslo metais – jau 315 tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų bei 17 tonų baterijų atliekų.
„Švietimo įstaigose rūšiavimas tampa naudingu įpročiu, vaikai tą įprotį parsineša į namus, todėl pamažu formuojami geri rūšiavimo įgūdžiai. Tikiu, jog žinodami, kodėl naudinga rūšiuoti, vaikai niekada nebemes elektronikos ar baterijų į buitinių atliekų konteinerį ir šią taisyklę primins savo tėvams“, – kalbėjo Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė Veronika Masalienė.
Pašnekovė neabejoja, jog pasakodami vaikams apie būtinybę tinkamai rūšiuoti elektronikos atliekas, galime išauginti kartą, kuriai švari aplinka bei tvarumas bus savaime suprantami dalykai.
Mokydamiesi rūšiuoti pasitelkia ir kūrybą
Vilniaus lopšelio-darželio „Karuselė“ socialinė pedagogė Valentina Kot taip pat pritaria – mokyti rūšiuoti vaikus galima pradėti jau nuo mažens, kuomet jie ypač domisi pasauliu, kyla klausimų, „kodėl“, jų vaizduotė labai laki, o protas imlus. Valentina pati kasdienybėje aktyviai palaiko žiedinę ekonomiką, pakartotinį žaliavų panaudojimą, tad to nori mokyti ir ugdomus priešmokyklinukus.
„Svarbu vaikus išmokyti ne tik rūšiuoti, bet ir suvokti, kokia yra viso to svarba aplinkai, kurioje gyvename, žaidžiame, kuriame, augame. Būtent todėl, supažindindami vaikus su atliekų rūšiavimo svarba bei ypatumais, mes galime formuoti jų įgūdžius, gebėjimus tinkamai rūšiuoti. Kiekvieno žmogaus indėlis, nors ir nedidelis, prisideda prie bendro tikslo – švarios mus supančios aplinkos“, – sakė V. Kot-Osipian.
„Darželinukai ir vyresni moksleiviai labai aktyviai dalyvauja konkursuose, stebina savo kūrybingumu, aktyviai mainosi nenaudojama, bet dar veikiančia elektronika ir taip skatina žiedinę ekonomiką. Net ir patys mažiausi jau žino, kad baterijų ar elektronikos atliekų jokiais būdais negalima mesti į buitinių atliekų konteinerius. Panaudotų baterijų vieta – specialioje dėžutėje, iš kurios jos keliauja pas atliekų tvarkytojus, o šie perdirbdami atgauna vertingas medžiagas, todėl galime pasigaminti naujas baterijas, o ne teršti aplinką. Svarbu tiek suaugusiems, tiek vaikams priminti, kad jei elektronikos ir baterijų atliekos atsiduria sąvartyne, joms yrant, išsiskiria žmonėms ir gamtai pavojingų medžiagų, o baterijos netgi gali užsidegti ar sprogti“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.
Rūšiuoti elektronikos atliekoms – skirtingi būdai
Masalienė primena, kaip taisyklingai elgtis su elektronikos bei baterijų atliekomis.
- Visų pirma, reikėtų įvertinti, ar jums nebereikalingas daiktas dar tinkamas naudoti. Jeigu taip, geriausias sprendimas – jį kam nors atiduoti ar parduoti ir taip pratęsti jo naudojimo laiką.
- Visus smulkius elektronikos prietaisus, pavyzdžiui, vaikiškus žaislus su baterijomis, USB raktus, plaukų džiovintuvus, ausines, telefonus ir pan. galima atnešti į kone visuose didesniuose prekybos centruose esančias talpas, skirtas specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.
- Atskirai baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias dėžutes, skirtas specialiai baterijų atliekoms.
- Stambią, sunkią buitinę techniką patogiausia perduoti užsisakius nemokamą jos išvežimą iš namų. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje.
- Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Visą informaciją apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Švietimo įstaigos prie nacionalinio aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“, kurį kartu su partneriais įgyvendina Gamintojų ir importuotojų asociacija ir VšĮ Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija, gali prisijungti visus metus. Visą informaciją apie projektą galima rasti svetainėje www.mesrusiuojam.lt.
