Priekulėje keturias dienas vykęs festivalis „Ženklai“ subūrė bendruomenę, kūrėjus ir žiūrovus į bendrą kultūrinę patirtį, kurioje susipynė istorija, menas ir šiuolaikinės interpretacijos. Balandžio 14–17 dienomis skirtingose miesto erdvėse vykę renginiai kvietė ne tik stebėti, bet ir įsitraukti, pažinti, patirti.
Pirmieji festivalio akcentai – istorija ir edukacijos
Festivalis prasidėjo nuo stipraus istorinio ir kultūrinio pagrindo. Balandžio 14–16 dienomis Priekulės senajame pašte veikė Gropiškių bendruomenės fotoparoda „Istorijos atspindžiai“, skirta spaustuvininko J. F. Šrėderio atminimui, taip pat buvo rodomas bendruomenės filmas apie šią iškilią asmenybę. Lankytojai galėjo išvysti ir vaizdo dokumentiką „Metalo apdirbimo tradicijos“, pasakojančią apie krašto amatų paveldą.
Programoje netrūko ir įtraukiančių edukacijų. Net dvi dienas vyko šisioniškių tarmės mokymai su lektore Indre Skablauskaite – jie buvo skirti visiems, norintiems geriau pažinti Mažosios Lietuvos kalbinį savitumą. Lankytojai buvo kviečiami ir į folklorinių instrumentų edukaciją su Alvydu Vozgirdu, kur buvo pristatytos tradicinės muzikavimo formos ir jų skambesys šiandien.
Trečiąją festivalio dieną Priekulės meno ir kultūros centre pristatyta knyga „Dailininko Prano Domšaičio keliais“. Leidinio pristatyme dalyvavo galerijos atstovai, kvietę iš naujo pažvelgti į menininko kūrybą ir jo sąsajas su regionu. Tą patį vakarą senajame pašte skambėjo Agotos Danavičiūtės ir Kristijono Lučinsko koncertas, dedikuotas kanklių metams – jautrus kamerinis pasirodymas, papildęs festivalio nuotaiką.
Finalo diena: kultūros išėjimas į miestą
Penktadienį, paskutinę festivalio dieną, Priekulė tapo gyva kultūros scena nuo ryto iki vėlyvo vakaro. Dienos metu lankytojai dar galėjo iš naujo atrasti parodas ir dokumentinius pasakojimus, o vakarėjant renginiai persikėlė į viešąsias erdves – čia menas išėjo pas žmones. Ant senojo pašto pastato fasado atgijo vaizdo projekcijos, priminusios krašto istoriją ir asmenybes, o miesto erdvės prisipildė šviesos, judesio ir gyvo garso.
Vakarinė programa išsiskyrė renginių gausa ir skirtingomis patirtimis. Šiuolaikinio šokio trupė ULNA pristatė spektaklį „Balkonas“, o vėliau žiūrovai persikėlė į netikėtas miesto vietas, kur laukė E. Vicherto teatro lauko reginys „Šviesotamsos“, išnaudojęs architektūrą kaip scenografiją ir sukūręs įtraukiantį šviesos bei judesio pasakojimą.
Finalo vakarą papildė ir kiti prasmingi akcentai. Priekulės turgaus aikštėje Ernesto Vicherto premija „Jaunasis talentas“ įteikta Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinei Viltei Stankutei. Jaunoji kūrėja ir aktyvi bendruomenės narė įvertinta už savo pasiekimus moksle, pilietinę veiklą, lyderystę bei kūrybines iniciatyvas, kurios garsina Klaipėdos rajoną ir įkvepia bendraamžius.
Šventinę nuotaiką dar labiau sustiprino grupės „Katarsis“ koncertas, subūręs gausų būrį žiūrovų, o erdves papildė ir vaizdo projekcija „Projekuls“, įprasminusi jaunimo įsitraukimą į kultūrinius procesus.
„Šis festivalis parodė, kad kultūra Priekulėje yra ne tik saugoma, bet ir gyvai kuriama. Labai svarbu, kad čia susitinka skirtingos kartos, tradicijos ir šiuolaikinės formos. Būtent tai leidžia kultūrai augti. Džiaugiuosi, kad „Ženklai“ tapo ne tik tradiciniu renginių ciklu, bet ir bendruomenę telkiančia patirtimi. Nuoširdus ačiū festivalio organizatoriams, kurie kas kartą mums primena ir parodo, kad kultūra gali būti gyva, atvira ir jungianti“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Violeta Riaukienė.
