Nors gamybinės atliekos kaupiamos tam skirtoje vietoje ir, kaip teigiama, didelio pavojaus nekelia, šalia sąvartyno gyvenantys žmonės teigia, kad tikrovė – gerokai bjauresnė, nei ją įsivaizduoja biurokratai: oras, kuriuo neįmanoma kvėpuoti, ir užterštas vanduo.
Maža to, 2014 m. Seimas netgi įteisino Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas, kuriomis sąvartyno operatoriai už pašalintas fosfogipso atliekas buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą. O tokių Lietuvoje yra tik vienas – „Lifosa“.
Verslo savininkas – rusų milijardierius
Nuo 1963 m., kai Kėdainiuose imtos gaminti fosforo trąšos, šalia Kėdainių, už Medekšių kaimo, buvo įkurtas specialus sąvartynas, kuriame pradėtos kaupti fosfogipso atliekos. Šiandien, praėjus daugiau nei pusei amžiaus nuo sąvartyno atidarymo, jo augimo mastas daro įspūdį – didelės, 60 metrų siekiančios baltų fosfogipso kalnų viršūnės iškyla virš medžių ir tampa matomos važiuojantiems per Kėdainių rajoną. Sąvartynas užima mažiausiai 84 hektarų plotą, kurio jau ima trūkti.
Vidury Lietuvos esančiame Kėdainių rajone ne vienas pro šalį pravažiuojantis asmuo gali išvysti neįprastą reiškinį, vadinamą Kėdainių Alpėmis. Tai – gipsofosfato atliekų kalnai, kurie jau pusę amžiaus kaupiami kaip „Lifosos“ gamyklos atliekos.
Aplinkos ministerijos (AM) pateikiamais duomenimis, šiuo metu sąvartyne yra sukaupta apie 60 mln. tonų fosfogipso atliekų. Tačiau šis skaičius sparčiai auga – kasdien į sąvartyną patenka apie 6 tūkst. tonų fosfogipso. AM teigimu, 2030–2035 m. sąvartyne gali būti jau apie 100 mln. tonų atliekų.
Šios atliekos – trąšų gamintojos „Lifosa“ „produktas“, susidarantis trąšų gamybos metu. „Lifosa“ yra vienintelis subjektas Lietuvoje, išskiriantis ir kaupiantis tokias atliekas.
Fosfogipso atliekos lieka Lietuvoje, o „Lifosos“ pelnas teka į Rusiją. Registrų centro pateikiamais duomenimis, 2016 m. vieninteliu „Lifosos“ akcininku buvo Šveicarijoje registruota bendrovė „EuroChem Group AG“.
Kaip skelbia pati „EuroChem Group AG“, 90 proc. pastarosios bendrovės priklauso Kipre registruotai įmonei „AIM Capital SE“, kuri yra netiesiogiai valdoma rusų oligarcho Andrejaus Melničenko.
„Juos galima pavadinti blizgiausia Didžiosios Britanijos pora“, – taip apie A. Melničenko su žmona prieš pusantrų metų rašė Lietuvos žiniasklaida, citavusi savo kolegas iš užsienio. Baltarusijoje gimęs, o vėliau iš anglių ir trąšų praturtėjęs rusų oligarchas garsėja 225 mln. svarų kainavusia 120 metrų ilgio jachta, kuriai praplaukti Londone mažiausiai kartą buvo pakeltas Tauerio tiltas, kitais laivais, privačiu lėktuvu ir daugybe namų.
Žiniasklaidoje skelbiama, kad A. Melničenka, septintasis pagal turtingumą oligarchas Rusijoje, su žmona giriasi turintys daugiau nei 15 mlrd. dolerių vertės turtą. Akivaizdžiau nei akivaizdu, kad dalį šio turto oligarchui sukrovė ir vidury Lietuvos veikianti „Lifosa“.
Teršia, bet nesusimoka
Taigi iš „Lifosos“ produkcijos pelnosi rusų oligarchas, o Lietuvai lieka fosfogipso kalnai. Gal bent jau už aplinkos teršimą bendrovė sumoka? Anksčiau tekdavo susimokėti, tačiau dabar – nebe; 2014 m. lapkričio 13 d. tuometiniame socdemų, „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ Seime buvo priimtos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos, kuriomis sąvartynų operatoriai atleisti nuo aplinkos taršos mokesčio už pašalintas fosfogipso atliekas.
Tokias pataisas Seimui teikė Biudžeto ir finansų komitetas, kuriam tuo metu pirmininkavo socdemas Bronius Bradauskas. Tačiau komitetui pateiktą aiškinamąjį raštą, kuriuo pagrindžiamas tokių pataisų reikalingumas, pasirašė tuometinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, o patį įstatymo projektą parengė šiuo metu jau nebedirbanti AM Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, kiti AM specialistai.
Dabar atsekti, kas prieš ketverius metus prastūmė tokias „Lifosai“ palankias įstatymo pataisas, sunku. Susisiekus su V. Mazuroniu, politikas sakė negalintis atsiminti, kas teigė konkrečių pataisų projektą, tačiau teigė, kad šis projektas negalėjo būti teiktas be Atliekų departamento vadovybės žinios.
„Šitos įstatymo pataisos yra specifiniai dalykai, jeigu ėjo iš ministerijos, turėjo rengti Atliekų departamentas su visais iš to išplaukiančiais suderinimais. Aš tikrai neatsimenu, bet be jų vizos, ekspertų analizės tikrai negalėjo praeiti tie dalykai“, – sakė V. Mazuronis.
Vaizdas – kaip mėnulyje
Pavieniai asmenys į baltų kalnų sąvartyną patekti negali. Tačiau turistų grupėms leidžiama apsilankyti „Alpėse“ ir pasigrožėti neeiliniu kraštovaizdžiu. Neseniai žiniasklaidoje skelbta, kad gamyklos leidimus gavusias žmonių grupes čia vilioja aukštis, neįprasta aplinka kartais domisi ir reklamų kūrėjai, kino kompanijos.
Lankytojai į sąvartyną įleidžiami, kadangi nenustatyta, kad gipsofosfato atliekos kenktų sveikatai. Tiesa, ne visi su tuo sutinka – Alfa.lt žiniomis, pavieniai Kėdainių krašto gyventojai, kuriems pavykdavo patekti į uždarytą sąvartyną, kartais skųsdavosi, kad po kurio laiko ten ima perštėti akis, nosį ar odą, įsiskausta arba svaigsta galva. Tačiau sunku pasakyti, ar tai susiję su atliekų, ar kitų medžiagų poveikiu, ar tai – tik psichologiniai neįprastos vietos padariniai.
Saugojimui – itin griežti reikalavimai
Nors fosfogipso atliekos, kaip teigiama, didelio pavojaus žmonėms ir aplinkai nekelia, jų saugojimui keliami itin griežti reikalavimai. AM viešųjų ryšių atstovas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, gavęs Alfa.lt klausimų, raštu informavo, kad sąvartyne įrengtos tiek sienos, tiek pavojingas medžiagas nuplaunančiam lietui surinkti skirtas tvenkinys, o padėtį sąvartyne nuolatos stebi atsakingos institucijos.
„Gaminant fosforo rūgštį iš fosfatinės žaliavos ir sieros rūgšties susidaro gamybinė atlieka – pushidratinis kalcio sulfatas, kitaip vadinamas fosfogipsu. Jis sandėliuojamas bendrovės nepavojingų gamybinių atliekų fosfogipso sąvartoje. Per metus susidaro apie 2,2 mln. tonų fosfogipso, kuriame yra apie 0,25 proc. fosforo rūgšties ir neženklūs kiekiai kitokių priemaišų“, – rašė S. Paltanavičius.
AM atstovas teigė, kad sąvartynas įrengtas ant vandeniui nepralaidaus moreninio molio sluoksnio, aptvertas vandeniui nepralaidžiu ekranu. Iš fosfogipso išsiplovę visi teršalai su lietaus vandeniu yra surenkami specialiame 3 hektarų dydžio tvenkinyje. Šiame sumontuotas siurblys, kuriuo užterštas vandenuo tiekiamas pakartotinam panaudojimui fosforo rūgšties ir amofoso cechuose, o vandens kontrolę atlieka AB „Lifosa“ Aplinkos apsaugos skyriaus laboratorija, kontroliuojant Kauno RAAD. Situacija sąvartyne stebima ir atliekant kitus tyrimus.
Būtų ne atliekos. Jei tik kas perdirbtų
AM atstovas taip pat pabrėžė, kad fosfogipsas netgi gali būti nelaikomas atliekomis.
„Vertinant fosfogipso atliekų sandėliavimo įrenginį ir tai, kad fosfogipsas per 3–4 valandas tampa kietas, į šias atliekas galima žiūrėti kaip smėlio, molio ir žvyro krūvą bei tolygų šių medžiagų poveikį aplinkai ir žmogui.
Jei šiandien pasibaigtų natūralaus gipso klodai Žemėje, tai fosfogipsas būtų geriausia žaliava gipso gamybai. Natūralaus gipso išgavimas ir apdorojimas gerokai pigesnis už gipsą iš fosfogipso atliekų, todėl kyla klausimas, ar teisingai sakome vadindami šią antrinę žaliavą atlieka ir pergyvendami dėl jos panaudojimo čia ir dabar“, – rašė S. Paltanavičius.
Tačiau, kaip aiškėja, šis planas yra gan utopinis, nes yra viena bėda: fosfogipso perdirbimas į naudingas medžiagas yra neekonomiškas ir nepelningas reikalas, todėl niekas nesiruošia atliekų paversti vertingomis medžiagomis vien dėl švaros gamtoje. Tai pripažįsta ir S. Paltanavičius.
„Perspektyvos – kalnai mažės, kai baigsis gamtinio gipso atsargos ir bus ekonomiškai naudinga iš jo gaminti statybinį gipsą. Laiko faktorius taip pat yra svarbus – sąvartoje fosfogipsas yra plaunamas atmosferiniais krituliais, priemaišų jame mažėja, atitinkamai bus mažesni ir perdirbimo kaštai“, – rašė AM atstovas.
Fosfogipso „Alpes“ kelis kartus jau bandyta paversti gipsu – 1985 m. šalia „Lifosos“ pastatyta gipso plokščių gamykla, kuri patyrė ekonominę nesėkmę. Vėliau, 1990–1995m., jau pati „Lifosa“ nedideliais kiekiais gamino statybinį gipsą, tačiau pastarasis nebuvo paklausus, todėl gamyba nutraukta.
Kaip pažymėjo S. Paltanavičius, šiuo metu pasaulyje dar tik pradedamos diegti technologijos, kurios padėtų spręsti susidarančio fosfogipso problemą, tik 5 proc. fosfogipso atliekų yra panaudojama pasaulyje, o dauguma įmonių jas šalina ant žemės, nes uždraustas tokio pobūdžio atliekų šalinimas jūrose, kaip buvo daroma anksčiau. Taigi „Lifosos“ fosfogipso laukai dar liks gyvuoti.
Šuliniai užteršti, o vasarą nėra kuo kvėpuoti
Nors AM atstovas S. Paltanavičius teigė, kad į fosfogipso „Alpes“ galima žiūrėti kaip smėlio, molio ir žvyro krūvą, žmonės, kuriems teko dalia apsigyventi šalia „Lifosos“ sąvartyno, su žinomu gamtininku ir panašiai teigiančiomis institucijomis vargiai sutiktų.
Kaip minėta, fosfogipso sąvartynas įrengtas šalia Medekšių gyvenvietės. Medekšių bendruomenės pirmininkė Genė Strelkauskienė, su kuria pavyko susisiekti telefonu, Alfa.lt sakė, kad fosfogipso sąvartynas dar ir kaip kliudo gyventojams.
„Vasarą, kai būna labai karšta ir būna šiaurės vėjas, mes neturime kuo kvėpuoti. Gryna siera“, – sakė G. Strelkauskienė.
Anot Medekšių bendruomenės pirmininkės, gyventojus itin papiktino planai plėsti fosfogipso sąvartyną į jų pusę. Dėl šios priežasties gyventojai rengė piketus, protestus, taip pat nutarta ištirti užterštumą. O pastarieji tyrimai, kaip sakė G. Strelkauskienė, parodė visą Mendelejevo lentelę – iš aštuonių tirtų šulinių visuose užterštumas kelis kartus viršijo normą. „Šuliniai visi užteršti, mes dabar galvojame vandenį iš Kėdainių įsivesti“, – sakė bendruomenės pirmininkė.
Pasak G. Strelkauskienės, protestais pavyko sustabdyti sąvartyno plėtrą į Medekšių pusę ir nukreipti ją į netoliese esančio miško pusę. Tačiau kol kas sąvartynas plečiasi ne į mišką, bet į aukštį.
„Jie kyla aukštyn, mums irgi blogai, kadangi jie garuoja. Ten sieros junginių taigi yra tuose kalnuose. Kol oras šaltas, mes nejaučiam, bet kai atšyla, mes kenčiam. Atrodo gražiai, kai pravažiuoji pro šalį, bet mes grožio nematome – baisimės, kad jie kyla aukštyn“, – sakė G. Strelkauskienė.
Informacijos šaltinis: https://www.alfa.lt/straipsnis/50280865/rusu-oligarcho-biznis-jam-pinigai-lietuvai-salies-vidury-sparciai-augantys-atlieku-kalnai
