Sugiedojęs valstybės himną, antradienį Seimas baigė pavasario sesiją. Plenarinių posėdžių salė ištuštėjo iki rugsėjo 10-osios, kai parlamentarai susirinks į rudens sesiją. Ūkininkai derlių paprastai skaičiuoja rudenį, o Seimas net du kar-
tus – vidurvasarį ir spaudžiant šaltukui, prieš pat Kalėdas.
Koks mūsų parlamento pavasario sesijos derlius? Ar Seimo girnos sukosi ne tuščiai? Ko daugiau jos primalė – pelų ar grūdų?
Nuo gynybos iki kompensacijų
Ankstyvą pavasarį, kovo 10-ąją, prasidėjusioje sesijoje parlamentarai iki liepos 1-osios priėmė daugiau kaip 370 teisės aktų, buvo susirinkę į 50 plenarinių posėdžių. Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, atsižvelgdamas į geopolitinę situaciją, Seimas pagrindinį dėmesį skyrė nacionalinio saugumo ir krašto gynybos klausimams, taip pat svarstyta nemažai teisėtvarkos, savivaldos, finansų, ekonomikos, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitų sričių aktualių klausimų.
Penkeriems metams sugrąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba, priimtos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos, patvirtinta 2016 m. kariuomenės struktūra, kurioje numatyta didinti bendrą ribinį krašto apsaugos sistemos karių skaičių.
Sutarta padidinti minimalų darbo užmokestį, kuris dabar siekia 325 eurų. Paskutiniame posėdyje apsispręsta iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęsti PVM lengvatą už šildymą. Priimtas Vidaus tarnybos statutas. Nuspręsta sužalotiems sovietų karinėje tarnyboje asmenims skirti vienkartinę 835 Eur dydžio išmoką, pritarta Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pataisoms, pailginant pareigūnų ir karių darbo stažą.
Atidėtas vidurinės mokyklos tipo panaikinimas, nustatyti griežtesni ženklinimo reikalavimai tabako gaminiams, nuspręsta per penkerius metus grąžinti dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams, kurių darbo užmokestis reglamentuojamas įstatymais.
Pabaigęs sesiją Seimas sugiedojo himną ir Seimo pirmininkė L. Graužinienė pakvietė parlamentarus taurės vyno. Žiniasklaidai durys į Seimo restoraną buvo uždarytos. Ne tau, Martynai, mėlynas dangus. Ten vyko Seimo pirmininkės surengtas priėmimas.
Mažiau skubos darbų
„Kad ir ką sakytum apie šį Seimą, visgi jis bent jau per pavasario sesiją pasirodė aktyvesnis ir darbingesnis negu ankstesnieji. Tada per vieną plenarinį posėdį parlamentarai vidutiniškai priimdavo po 5–7 teisės aktus. Valdant konservatoriams ir liberalams – po 4,2–5 aktus. Be to, tada buvo įsigalėjusi praktika priiminėti teisės aktus ypatingos skubos tvarka. 2008–2012 metų Seime taip buvo priimta net 61 proc. įstatymų. Tai nėra normalu, nes tokiu atveju nespėjama gerai išdiskutuoti, detaliau įsigilinti į tokį teisės aktą, numatyti jo pasekmes. Šios kadencijos Seimas tokių klaidų daro mažiau, tačiau ir jam iki tobulybės dar toli – 37 proc. teisės aktų irgi priimami skubos tvarka. Šis procentas yra per didelis“, – „Ūkininko patarėjui“ komentuodamas sakė Seimo pavasario sesiją Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius, profesorius, socialinių mokslų daktaras Algis Krupavičius.
Naujam modeliui reikia daugiau laiko
Pavasario sesijos pradžioje Seimas deklaravo, kad imsis mažinti socialinę atskirtį, aktyviau spręs socialines problemas, didins nacionalinį saugumą ir gynybą. Pasak A. Krupavičiaus, daugiau ar mažiau, bet vis dėlto šių prioritetų buvo laikomasi.
Nepavyko, bet, anot politologo, gal ir gerai, kad šioje sesijoje dar nepriimtas naujas socialinis modelis ir su juo susiję įstatymai, reguliuojantys darbo santykius. A. Krupavičiaus manymu, tai labai svarbus įstatymų paketas ir darbdaviams, ir darbuotojams, todėl jie turi būti labai apgalvoti ir pasverti. Dabar visos suinteresuotos pusės turės daugiau galimybių padiskutuoti, nuodugniau viską apsvarstyti, suderinti savo pozicijas. Šiuo atveju, matyt, verta prisiminti romėnų posakį „Skubėk lėtai“.
Nepriimtas Mokslo ir studijų įstatymas, vėluoja pataisos, nors dar kadencijos pradžioje buvo užsimota ištaisyti buvusio švietimo ir mokslo ministro liberalo Gintaro Steponavičiaus klaidas aukštojo mokslo reformoje. Matyt, visa tai nusikels į rudens sesiją, o ji žada būti įtempta.
Kaip teigiamą dalyką
A. Krupavičius paminėjo priimtą Teritorijų planavimo įstatymą, kuris gerokai sumažino iki tol vešėjusį biurokratizmą.
Vilkinama bijant konkurencijos?
Krupavičiaus teigimu, pavasario sesijos darbotvarkė buvo gana plati. Joje buvo įrašyta ir nemažai rezonansinių įstatymų projektų, pavyzdžiui, dėl nelietuviškų pavardžių rašybos asmens dokumentuose, kuris nebuvo priimtas ir paskutiniame posėdyje. Anot Seimo pirmininkės A. Graužinienės, padaryta pauzė svarstant net du alternatyvius projektus galbūt padės rasti geriausią variantą.
Būta ir gana keistų dalykų. Atidėtas pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos 56-ojo straipsnio pakeitimo. Ši pataisa turėjo būti priimta įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kuriuo ribojimas iki gyvos galvos būti renkamam Seimo nariu per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui pripažintas neproporcingu. Tam reikia ne mažiau kaip 94 parlamentarų paramos, o jos vis neatsiranda.
„Ką reiškia vis atidėliojama ši Konstitucijos pataisa? Bijoma Rolando Pakso reitingų, kad priėmus šią pataisą jis netaptų potencialiu kai kurių politikų, inicijavusių jo nušalinimą, konkurentu“ – retoriškai klausė Mykolo Romerio universiteto docentas, humanitarinių mokslų daktaras, politologas Vytautas Dumbliauskas. Jo nuomone, tas politinis elitas niekur nedingo, todėl dabar viską stengiasi nuvilkinti ir atsikratyti vieno iš galimų konkurentų.
Politinių paskyrimų trileriai
Ši sesija, anot A. Krupavičiaus, pasižymėjo politiniais paskyrimais. Darbo partija staiga nusprendė pakeisti savo deleguotą švietimo ir mokslo ministrą. Visa ši istorija, pasak jo, turėjo trilerio elementų. Vėl pasikartojo tas pats scenarijus – Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmą „darbiečių“ kandidatą atmetė, o antrąjį per daug nesigilindama, ar tai iš tiesų geresnis variantas, patvirtino.
„Seime labai greitai, be ilgesnių diskusijų buvo patvirtintas Valstybės saugumo departamento direktorius. Galima sakyti, kad tada Prezidentė „atėjo, pamatė ir nugalėjo“. Bet visai kitaip atsitiko su generalinio prokuroro skyrimu. Prezidentės parengta „greitojo karo“ taktika šį kartą nepavyko. Seimas slaptu balsavimu šalies vadovės pasiūlytą kandidatūrą atmetė. Rudenį, matyt, laukia dar viena intriga: kas taps generaliniu prokuroru ir kokios bus jo skyrimo taisyklės, nes dabartinėmis parlamentarai nėra patenkinti ir pasiryžę jas keisti. Vargu ar Seimas elgsis taip pat kaip Prezidentė ir antruoju bandymu patvirtins bet kokį pateiktą kandidatą“, – prognozavo A. Krupavičius.
Intrigų, pasak A. Krupavičiaus, pavasario sesijoje buvo nemažai, tačiau, laimė, dideliais skandalais jie netapo, nes sudėtingesnėse situacijose valdantieji vis dėlto sugebėdavo susitarti. Net ir anksčiau gana neretai kritikuota Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė šį kartą didesnės kritikos nesulaukė.
Pozicijos ir opozicijos šou
Politologas V. Dumbliauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė Seimo pavasario sesijoje pastebėjęs kai kuriuos sunkiai suvokiamus Darbo partijos atstovų veiks-
mus – ne tik gana netikėtą švietimo ir mokslo ministro pakeitimą, bet valdančiosios koalicijos sprendimų nepaisymą, bandant spausti socialdemokratus, kai kuriuos politinius žaidimus siekiant patraukti į savo pusę daugiau rinkėjų, kurių pastaruoju metu gerokai apmažėjo.
Jo nuomone, pavasario sesija kuo nors labai nepasižymėjo, tačiau netrūko politinių šou. Tokiu politologas pavadino Liberalų sąjūdžio atstovų inicijuotą interpeliaciją krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.
„Viskas buvo daroma su nemaloniu politiniu prieskoniu, siekiant atkreipti į save dėmesį, net balsavimą keletui dienų opozicija nutempė, kad galėtų ilgiau pašnekėti, sudaryti didesnę įtampą. Kritikos vėzdu Seime švaistęsis buvęs konservatorių lyderis Andrius Kubilius, matyt, pamiršo, kad būtent jo Vyriausybės metais buvo panaikintas Krizių valdymo centras ir neliko gelbėjimą koordinuojančios institucijos. Toji interpeliacija buvo paprasčiausia demagogija artėjant Seimo rinkimams“, – sakė V. Dumbliauskas.
Žada įvesti tvarką su pažymomis
Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną parlamentarai ketino imtis ne vieną skandalą sukėlusių slaptų, kriminalinės žvalgybos informacija grįstų pažymų. Užsimota sukurti laikinąją komisiją, kuri tirtų, kaip elgiamasi su kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija.
Politologo V. Dumbliausko nuomone, šioje srityje tikrai trūksta tam tikros tvarkos ir Seimui reikia, kažką daryti.
„Pabūkime parlamentaro Vydo Gedvilo vietoje. Visai Lietuvai paskelbia, kad jis negali būti ministru ir nei jam pačiam, nei visuomenei nepaaiškina, kodėl. Ši tradicija tikrai labai negraži ir ją būtina keisti. Pagaliau visose teisinėse valstybėse egzistuoja ir toks dalykas kaip žmogaus nekaltumo prezumpcija. Manau, skandalai su tomis slaptosiomis pažymomis dar ilgai nebus užmiršti ir Seimas turės įvesti tam tikrą tvarką“, – sakė politologas.
Tačiau blogiausia, konsultanto P. Kulikausko įsitikinimu, dabar yra pieno ūkių savininkams. Nors pašarams ruošti oro sąlygos šiemet buvo puikios, žolė, ypač senesnėse ganyklose, užaugo retesnė ir ne tokia vešli, kaip ankstesniais metais. Ūkininkai skundžiasi, jog šiemet gali labai trūkti pašarų.
„Senesnės pievos jau visiškai išdžiūvo, kai kur gyvuliai jau pradėti šerti žiemai paruoštais pašarais. Dabar susidarė visiškai kritinė padėtis, nes dėl džiūstančios žolės pastebimai sumažės primilžiai. Nuostoliai iš visų pusių, to niekas nesitikėjo“, – „ŪP“ nusiminęs aiškino tauragiškių bėdas gerai žinantis agronomas.
Komentarai po nuotraukomis
- Mykolo Romerio universiteto docento, humanitarinių mokslų daktaro Vytauto Dumbliausko nuomone, pavasario sesija kuo nors labai nepasižymėjo, tačiau joje netrūko politinių šou.
- Intrigų, pasak Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktoriaus, profesoriaus, socialinių mokslų daktaro Algio Krupavičiaus, pavasario sesijoje buvo nemažai, tačiau, laimė, dideliais skandalais jie netapo.
Stasys JOKŪBAITIS