Kiekvienas iš mūsų galime susidurti su įvairiomis teisinėmis problemomis. Pavyzdžiui, pavėlavote kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo? Norite išspręsti klausimą dėl vaikų išlaikymo? Kilo ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, nesutariate naudojimosi bendromis patalpomis tvarka ir pan.? Arba, nesutinkate su valstybės įstaigos ar institucijos priimtais sprendimais, neveikimu? Darbdavys nesumokėjo laiku užmokesčio ar Jus atleido neteisėtai ir pan.? Susidūrus su teisinėmis problemomis, paprastai svarstome galimybes pasinaudoti profesionalių teisininkų pagalba. O ką daryti, jei finansinės galimybės nėra tokios, kurios leistų pasisamdyti advokatą? Tokiu atveju, Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema leidžia gyventojams, atitinkantiems tokios pagalbos gavimo sąlygas, pasinaudoti šia valstybės finansuojama paslauga.
Kadangi Lietuva yra teisinė valstybė, vienas jos pamatinių principų yra tai, kad teisingumą vykdo teismai, kurie yra svarbiausia ir pagrindinė institucija, privalanti apginti žmogaus teises. Nepaisant to ar ginčas yra tarp privačių asmenų, ar tarp privataus asmens ir valstybės institucijos, paskutinį ir neskundžiamą žodį gali tarti tik teismai.
Štai pateikiamas teisinės situacijos pavyzdys. Dovanojimo sutarties pagrindu motina, negalėdama išsimokėti už komunalines paslaugas, buto dalį padovanojo savo sūnui. Sūnus ir jo šeima pradėjo konfliktuoti su motina, mušė, naudojo jos atžvilgiu psichologinį smurtą, neleido naudotis bute esančiomis bendro naudojimo patalpomis, neprižiūrėjo buto ir komunalinių mokesčių už buto dalį nemokėjo. Be to, sūnus buto dalį perleido savo nepilnamečiam sūnui. Motina matydama, kad situacija tik blogėja ir jos atžvilgiu neteisėtai elgiamasi, nusprendė kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo ir sūnaus su šeima iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų. Pirmosios instancijos teismas motinos ieškinį patenkino, panaikindamas dovanojimo sutartis ir grąžindamas jai natūra buto dalį. Taip pat nusprendė iškeldinti sūnų su šeima iš buto dalies. Tai tik vienas iš sėkmingų pavyzdžių. Šios aprašytos istorijos veikėja (motina), neturėdama lėšų ir teisinių žinių, pasinaudojo antrine teisine pagalba. Pagal savo gyvenamąją vietą kreipėsi į Tarnybą, prašydama teisinės pagalbos. Pareiškėjos prašymas buvo tenkintas ir paskirtas advokatas, kurio pagalba buvo sėkmingai apgintos pareiškėjos teisės. Sėkmingų situacijų yra daug, tačiau, ne visais atvejais būtina kreiptis tik dėl teisinės pagalbos.
Kas gi yra antrinė teisinė pagalba? Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima ir vykdymo proceso išlaidų apmokėjimą.
Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Tarnybą. Prieš kreipiantis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, bei pagalbą užpildant prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba yra teikiama asmenims savivaldybėse pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan. Juos galima pateikti įvairiais būdais: internetu per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS, tiesiogiai atvykus į Tarnybos patalpas ar siųsti paštu. Greičiausias būdas kreiptis į Tarnybą internetu.
Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.
Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 6 688 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 9187,20 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, kuriems asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis, bei šių asmenų globėjai (rūpintojai) ir kitais įstatyme numatytais atvejais.
Ne visais atvejais Tarnyba suteikia asmenims antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba turi teisę ir pareigą patikrinti ar pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas, ar atstovavimas byloje yra perspektyvus, ar nėra kitų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tokia Tarnybos pareiga numatyta tam, kad būtų išvengiama piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba bei užtikrinamas teisinės pagalbos teikimas tik asmenims, kurių teisės yra pažeistos ir kuriems teisinė pagalba iš tikrųjų būtina.
„Nors teismai yra svarbūs apginant žmogaus teises ar sprendžiant teisinius ginčus, tačiau, svarbu pažymėti, kad bylinėjimasis ne visais atvejais yra vienintelis kelias. Jei pažeidėjas yra valstybės institucija, tarnautojas ar pareigūnas, labai dažnai galima pasinaudoti institucijos vidaus kontrolės mechanizmais (pvz. galima skųsti tam tikro pareigūno ar tarnautojo veiksmus institucijos vadovybei ir pan.), ikiteisminėmis ginčo sprendimo priemonėmis. O tam tikrais atvejais ginčus sprendžiant gali pasitarnauti ir Lietuvoje veikianti mediacijos sistema. Skatinčiau gyventojus įsivertinti bylinėjimosi būtinybę ir pirmiausia ieškoti taikių sprendimo būdų.“ – pažymėjo Tarnybos vadovė Živilė Poželienė.
Tarnyba įvertinusi, jog asmuo turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, priima teigiamą sprendimą ir paskiria konkretų advokatą teikti tam asmeniui antrinę teisinę pagalbą. Advokatas atlieka įvairius veiksmus. Pavyzdžiui, konsultuoja klientą, rengia procesinius dokumentus teismui, atstovauja jo interesams teisme ir išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju. Iš esmės, advokatas, teikiantis antrinę teisinę pagalbą, gali suteikti tokias teisines paslaugas, kokias teikia privatūs advokatai. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėse, administracinėse bylose bei su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą, todėl besikreipiantis į teismą žmogus atleidžiamas nuo žyminio mokesčio, ekspertizės, atsakovo paieškos ir kitų išlaidų mokėjimo.
Nepaisant to, kad valstybė apmoka daugelį proceso išlaidų, reikia žinoti, jog asmuo, nusprendęs pradėti teisminį procesą, bylos pralaimėjimo atveju turės atlyginti laimėjusios šalies patirtas išlaidas, kadangi šių išlaidų valstybė neapmoka.
Kasmet, tokių atvejų, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, būna apie 30 000. Daugiausia teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose, o civilinėse bylose asmenims dažniausiai teikiama pagalba šeimos ginčuose.
Parengė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
