Nuo 2016 m. sausio 1 d. vaikai ugdymo įstaigose valgys patiekalus su mažiau cukraus ir druskos bei racione nebus maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais. Ar vienodos bus sąlygos iš tiekėjų atvežtiems maisto produktams ir šviežiai gaminamiems ugdymo įstaigose?
Šiuo metu suderinti su atsakingomis institucijomis ir „pavyzdiniai” valgiaraščiai turi būti peržiūrimi kiekvienos ugdymo įstaigos, ar atitinka netrukus įsigaliojantį vaikų maitinimo aprašą. Ar valgiaraščius pakartotinai reikės derinti su atsakinga institucija, juk sumažinus cukraus kiekį, kalorijos neatitiks rekomenduojamų paros normų?!
Ar mokyklų valgyklose dar keps šviežias bandeles?
Gėrimai, kakava, kompotai ir gaminami ugdymo įstaigoje patiekalai, kurių sudėtyje pridėtinio cukraus daugiau kaip 5 g šimte gramų, turės nepatekti ant vaikų stalo ugdymo įstaigose.
Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, šiuo metu galiojančiuose „pavyzdiniuose“ valgiaraščiuose, kuriais vadovaujasi didžioji dalis Lietuvos ugdymo įstaigų, pridėtinio cukraus kiekis viršija kai kuriuose maisto produktuose ir patiekaluose netrukus įsigaliojančias normas. Pavyzdžiui, pridėtinio cukraus kiekis maisto produkto 100 gramų yra: kompotas apie 8 g, arbata apie 6 g, bandelės nuo 8 iki 16 g, saldūs padažai apie 25 g.
„Cukraus kiekis vertinamas visame produkte arba patiekale, neišskaidant jo į dalis. Jei yra blynai su uogiene, tai vertinama viskas kartu, o ne atskirai uogienėje, atskirai blynuose. Jei bandelės su džemu, tai irgi kartu”, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Bandelės, sausainiai ir kiti maisto produktai, išskyrus gėrimus gali būti pirkti iš maisto produktų tiekėjų su cukraus daugiau nei 5 g šimte gramų. Tai reiškia, kad šviežiai gamintose bandelėse ugdymo įstaigose cukraus kiekis ribojamas, o pristatytose maisto tiekėjų – ne?!
„Cukraus apribojimai taikomi tik ugdymo įstaigoje gaminamiems produktams ir gėrimams, nes rinkoje tokių produktų, pavyzdžiui, bandelių ir sausainių, kuriuose cukraus būtų mažiau nei 5 g šimte gramų, paprasčiausiai nėra. Galimi pavieniai sveikatai palankaus maisto kriterijus atitinkantys produktai”, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Ar duonoje esantis druskos kiekis viršija leistinas normas?
Vaikų maitinimui tiekiamame sūryje ir mėsos gaminiuose negalės būti druskos daugiau kaip 1,7 g šimte gramų, kituose produktuose ir gaminamuose patiekaluose druskos galės būti – ne daugiau kaip 1 g šimte gramų.
Kas tai kontroliuos? Ugdymo įstaiga mato produkto ženklinimo informaciją, kurioje pateikti druskos kiekį dar nėra privaloma. Maisto produktų tiekėjas turės reikalauti iš gamintojų pateikti druskos kiekį produktuose, o ugdymo įstaiga turės pasitikėti maisto tiekėju?!
„Reikalavimai maisto produktų pirkimui bus numatyti rengiant vaikų maitinimo organizavimo paslaugos konkursus. Be to, rengiamos pavyzdinės maisto produktų specifikacijos”, – nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
„Druskos kiekis turi neviršyti leistinų normų atvežtiniuose maisto produktuose ir ugdymo įstaigoje gaminamuose patiekaluose. Tačiau ar visi atsakingi už vaikų maitinimą žino, kad kasdieninėje mūsų duonoje druskos kiekis dažnu atveju viršija 1 g šimte gramų?!”, – informuoja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Kodėl iš dalies hidrinti riebalai bus draudžiami?
Konditeriniai gaminiai, tokie kaip sausainiai, bandelės, pyragai, kuriuose yra iš dalies hidrinti riebalai negalės atsidurti ant vaikų stalo, nes yra kenksmingų riebalų rūgščių transizomerų šaltinis.
„Pasaulio Sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą riebalų rūgščių transizomerų kiekį, tačiau kiek tiksliai produkte, turinčiame iš dalies hidrintų riebalų, yra riebiųjų rūgščių transizomerų pasakyti negalima, nes Lietuvoje galiojanti ženklinimo sistema nereikalauja nurodyti esamo riebiųjų rūgščių transizomerų kiekio”, – konstatuoja VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.
„Atlikus maisto produktų ženklinimo prekybos centruose analizę nustatyta, kad „iš dalies hidrinti riebalai“ kaip numato Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 2011 m. spalio 25 d. „dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams <…>” žymimi dažnu atveju: iš kurių dalis dalinai hidrinti, iš dalies hidrogenizuoti, kurių dalis hidrinti, dalinai sukietinti, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Atsakingiems už vaikų maitinimą gali kilti sunkumų nustatant ar, pavyzdžiui, sausainiuose yra iš dalies hidrinti riebalai ar ne?!”, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
„Dėl šių pokyčių suderintų valgiaraščių naujai derinti nereikės, nes produktų sudėties pakeitimai nėra dideli, tereikia pakoreguoti cukraus bei druskos kiekius. Dėl to bendras raciono kaloringumas nedaug pasikeis. Tokie pokyčiai tilps į leidžiamas paklaidos ribas. Tačiau naujai rengiami valgiaraščiai jau turi būti pataisyti”, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
VšĮ „Tikra mityba“ siekia suteikti ne tik žinių apie sveikatai palankią mitybą ugdymo įstaigų bendruomenei, bet inicijuoti pokyčius vaikų valgiaraščiuose, kad atsirastų sveikatai palankūs patiekalai ne tik ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir namų ūkiuose.
VšĮ “Tikra mityba”
Sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė
