Gruodžio 8 d. Lietuvos partizanų memorialo lankytojų centre Kryžkalnyje vyko Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus, Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko, Šilalės rajono savivaldybės mero Tado Bartkaus, Kelmės rajono savivaldybės mero Ildefonso Petkevičiaus ir Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, susitikimas. Susitikimo metu aptartos vidurio Lietuvos ir Žemaitijos regiono plėtros kryptys, ypač – planuojama europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtis Kaunas–Klaipėda ir potencialaus pramonės parko galimybės.
Merai diskutavo apie AB „LTG Infra“ inicijuotą Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros studiją, kuria siekiama suformuoti ilgalaikę šalies geležinkelių infrastruktūros plėtros viziją: įvertinti perėjimo prie europinio standarto 1435 mm pločio vėžės galimybes, geležinkelių sistemos efektyvinimą ir būsimas jungtis, tarp jų – ir „Rail Baltica“ atkarpą Kaunas–Klaipėda. Regiono savivaldybėms svarbu, kad nagrinėjant šią jungtį būtų rimtai vertinama ir galima trasa greta automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kaip viena iš alternatyvų, galinčių sudaryti palankesnes sąlygas gyventojų mobilumui ir verslo plėtrai.
„Tokie projektai kaip europinės vėžės „Rail Baltica“ jungtis ir potencialaus Žemaitijos regiono pramonės parko steigimas Raseinių rajonui reikštų ne tik geresnį susisiekimą ir naujas darbo vietas, bet ir galimybę stiprinti krašto, kaip logistikos ir pramonės mazgo, vaidmenį. Tačiau akivaizdu, kad to pasiekti galime tik veikdami kartu – telkdami kaimynines savivaldybes, politinę valią ir verslo partnerius“, – pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą sakė A. Nekrošius.
Atskira susitikimo tema – potencialus pramonės parkas ir galimas gynybos pramonės vystymas bei kitų aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų pritraukimo perspektyvos. Buvo aptarta, kaip būsimos geležinkelio jungtys, „Rail Baltica“ atkarpos trasos parinkimas ir patogus susisiekimas automagistrale A1 ateityje galėtų prisidėti prie Žemaitijos ir vidurio Lietuvos, kaip logistikos ir pramonės regiono, konkurencingumo stiprinimo.
Merai sutarė glaudžiau bendradarbiauti atstovaujant regiono interesams ir koordinuotai kreiptis į atsakingas institucijas bei partnerius, siekiant, kad rengiamoje geležinkelių tinklo architektūros studijoje būtų atsižvelgta į vidurio Lietuvos ir Žemaitijos savivaldybių lūkesčius. Susitikime aptartos galimos tolesnių veiksmų kryptys ir preliminarus užduočių pasiskirstymas, tačiau kol kas tai – ilgalaikių planų ir siekių lygmuo. Ar pavyks šias vizijas įgyvendinti, priklausys nuo vėlesnių nacionalinių sprendimų, finansavimo ir bendro visų suinteresuotų šalių darbo.
Šaltinis:
Raseinių rajono savivaldybė

























