Klaipėdos miesto savivaldybės naujiena, kad šiais metais mieste bus įrengtos 5 modernios vaikų žaidimų aikštelės, visai nenudžiugino vaikus auginančių tėvų. Svarstoma net rinkti parašus ir reikalauti esamų šimtų vaikų žaidimų aikštelių priežiūros, mat jas, kaip nesaugias, užsimota paprasčiausiai išmontuoti.
Klaipėdos miesto savivaldybė parengė trimetę programą, pagal kurią kasmet bus įrengiama po penkias naujas vaikų žaidimų aikšteles viešosiose erdvėse. Pirmąsias aikšteles ketinama sumontuoti jau šiais metais. Teigiama, kad jos atsiras Klaipėdos senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje, tačiau pažvelgus į sąrašą matyti, jog senamiestyje aikštelių įrengti nenumatyta. Aikštelės suplanuotos Kretingos gatvėje, prie „Žemynos“ gimnazijos, Smilties Pylimo gatvėje prie 3 namo, Koncertų salės kieme, Ryšininkų gatvėje prie 3 namo, Taikos prospekte prie 10 namo.
Aukšti reikalavimai
Pasak Savivaldybės administracijos Infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, šios vaikų žaidimų aikštelės atitiks visus higienos reikalavimus, kurie nuo 2016 m. lapkričio 1 d. yra ypač griežtai reglamentuoti.
„Higienos normose numatyta, kad vaikų žaidimų aikštelės turi būti įrengtos 20 m atstumu nuo gatvės, o tos, kurios yra arčiau – aptvertos. Taip pat aikštelės turi būti 10 m atstumu nuo atliekų konteinerių, automobilių aikštelių, elektros tinklo įrenginių. Taip pat nurodyta, kokiu atstumu pačioje aikštelėje turi būti išdėstyti įrenginiai, kad žaidžiantys vaikai juose būtų saugūs. Naujai įrengiamos žaidimų aikštelės ar žaidimų patalpų įranga privalo turėti smūgį silpninančią dangą, kurią įrengti gali tik sertifikatą ar gamintojo deklaraciją turinti įmonė“, – vardijo I. Kubilienė.
Vienas griežtesnių reikalavimų, anot specialistės, yra susijęs su vaikų žaidimų aikštelių priežiūra. Teisės akte nurodoma, jog žaidimų aikštelės ar įrenginiai privalo turėti savininką, kuris privalo ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę atlikti žaidimų aikštelių apžiūrą, 1 kartą per 3 mėnesius – eksploatacinę apžiūrą ir 1 kartą per 12 mėnesių – pagrindinę metinę kontrolę.
Pasak I. Kubilienės, naujosios aikštelės bus viešosiose miesto erdvėse, tad jų šeimininkė bus Klaipėdos miesto savivaldybė. Viena apie 200 kv. m dydžio žaidimų aikštelė miestui kainuos apie 30 tūkst. eurų. Aikštelių priežiūros paslauga bus perkama atskirai.
Kitais metais, anot I. Kubilienės, bus įrengtos dar penkios vaikų žaidimų aikštelės. Kuriose vietose jos atsiras, kol kas nenumatyta.
„Kreipsimės į bendruomenes, daugiabučių namų bendrijas. Tikėtina, kad kitos aikštelės bus montuojamos pietinėje miesto dalyje, nes ten gyvena didelė dalis miestiečių“, – svarstė I. Kubilienė.
Nenori užsiimti?
Infrastruktūros priežiūros skyriaus vedėjai buvo pavesta inventorizuoti visas Klaipėdos mieste esančias vaikų žaidimo aikšteles ir įrenginius. Neseniai šias pareigas einanti I. Kubilienė prisipažino, jog dar nesuspėjo to padaryti dėl laiko trūkumo.
„Klaipėdos mieste yra 2000 daugiabučių namų. Prie daugelio jų yra vienokie ar kitokie vaikų žaidimų įrenginiai arba aikštelės. Skaičiuojame, jog jų gali būti apie 1000. Kiek pajėgiau pati, apvažiavau ir fiksavau jų būklę. Nors yra nemažai naujų įrenginių, pastatytų iš bendruomenėms skirtų lėšų, labai daug ir senų, dar sovietinių laikų vaikų žaidimų įrenginių. Dauguma jų – blogos būklės ir net pavojingi. Tad savivaldybės lėšomis jie bus po truputį išmontuojami. Dabar beveik visi mieste esantys vaikų žaidimų įrenginiai ir aikštelės neatitinka reikalavimų“, – teigė I. Kubilienė.
Savivaldybės atstovė informavo, jog šiuo metu rengiama tvarka, pagal kurią ir miesto gyventojai bus kviečiami prisidėti savo lėšomis prie naujų vaikų žaidimų aikštelių ir įrenginių pastatymo. „Planuojama, kad gyventojai, kurie nori turėti vaikų žaidimų aikštelę savo kieme, galės prisidėti apie 20–30 proc. Tokiu atveju bendruomenės turėtų prisiimti atsakomybę prižiūrėti vaikų žaidimų aikšteles“, – sakė I. Kubilienė.
Asociacija „Mano miestas Klaipėda“ už lėšas, surinktas televizijos projekto „Supermiestas“ metu, Klaipėdos miestui prieš kelerius metus padovanojo vaikų žaidimų aikštelę Dangės skvere. Dabar ir ši, viena populiariausių bei moderniausių vaikų žaidimų aikštelių, neatitinka higienos normų.
„Nejaugi dabar aikštelę išmontuos ir statys naują? Man nesuprantama tokia logika. Manau, kad reikia įvertinti esamos aikštelės būklę ir sutvarkyti taip, kad reikalavimus atitiktų. Kiekvieną daiktą reikia prižiūrėti ir šiai aikštelei reikia nedidelio remonto. Bet savivaldybė tikriausiai nenori užsiimti. Bet juk ir naujas aikšteles reikės prižiūrėti…“ – stebėjosi asociacijos vadovas Aleksas Bagdonavičius.
Elgiasi neūkiškai
Prieš šv. Velykas vaikų žaidimų aikštelių klausimas buvo svarstomas Šeimos taryboje. Savivaldybės administracijos atstovės pateikta informacija papiktino šios tarybos narius.
Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė Aušra Zarambienė pasidomėjo, kiek yra tokių vaikų žaidimo aikštelių, kurioms reikia nedidelio remonto, ir ar jos bus remontuojamos.
„Juk negriausite vos prieš keletą metų pastatytos vaikų žaidimo aikštelės, jeigu jai trūksta vienos kitos lentelės?“ – klausė A. Zarambienė. I. Kubilienė leido suprasti, jog remontuoti vaikų žaidimo aikšteles nėra prasmės ir teisinio pagrindo, nes jos vis tiek neatitiks šiuo metu galiojančių higienos normų.
„Manau, kad Klaipėdos savivaldybė elgiasi neūkiškai. Prieš mėnesį apie Klaipėdos miesto vaikų žaidimų aikšteles kalbėjome Vakarų Lietuvos forumo ir asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ surengtoje diskusijoje. Klaipėdos universiteto studentės joje pristatė vaikų žaidimų aikštelių tyrimą. Uostamiestyje yra labai daug vaikų žaidimų aikštelių ir įrenginių, kuriems reikia nedidelio remonto, tačiau savivaldybė tam lėšų neskiria. Dėl to Vakarų Lietuvos tėvų forumas ketina net rinkti tėvų parašus ir reikalauti, kad mieste būtų skiriama daugiau dėmesio vaikų laisvalaikiui. Pikta, kai savivaldybės atstovai džiaugiasi, kad už 150 tūkst. eurų įrengs 5 vaikų žaidimų aikšteles. Palyginimui, Kauno savivaldybė skyrė dvigubai didesnę sumą vaikų žaidimų aikštelėms. Taip pat labai pikta, kad naujosios aikštelės numatytos miesto centre, nors didžiausias gyventojų tankumas yra pietinėje miesto dalyje ir vaikų žaidimų aikštelių būklė pietinėje miesto dalyje yra blogiausia. Taigi atskirtis tarp miesto centro ir pietinės dalies dar labiau didinama“, – kalbėjo A. Zarambienė.
Pašnekovės nuomone, nėra aiški ir rengiama naujoji tvarka, pagal kurią gyventojai galės prisidėti finansiškai prie vaikų žaidimų aikštelių įrengimo.
„Savivaldybė numato, kad gyventojai prisidės 20–30 proc. lėšų, reikalingų aikštelėms įrengti, ir patys taps jų šeimininkais, atsakingais už priežiūrą, tačiau neaišku, kaip praktiškai ši tvarka bus įgyvendinama, nes dažnai viename kieme stovintys daugiabučiai namai priklauso skirtingoms bendrijoms“, – pažymėjo Vakarų Lietuvos tėvų forumo atstovė.
Senamiestis – ne šeimoms
Klaipėdos senamiesčio gyventojų bendruomenės pirmininkas Andrius Petraitis, išgirdęs, kur bus įrengiamos naujos vaikų žaidimų aikštelės, taip pat neslėpė apmaudo.
„Trejus metus kovojame, kad Klaipėdos senamiestyje nors vieną vaikų žaidimų aikštelę įrengtų, tačiau nieko taip ir neiškovojome. Nė viename Klaipėdos senamiesčio kieme nėra žaidimų įrenginių vaikams. Senamiesčio plotai pas mus „auksiniai“, bet jie „auksiniai“ tik naujoms statyboms, o ne miesto gyventojams. Klaipėdos senamiestis apskritai nėra patrauklus šeimoms su vaikais. Ką jame veikti? Į barą su vaikais eiti? Net pasivaikščioti jame negali su vaikišku vežimu, nes grindinys – siaubingas“, – kalbėjo A. Petraitis.
„Geriau penkios, bet saugios“
Asta Šlepetienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja:
„Vaikų saugumas yra svarbiausias siekis, todėl jį reglamentuojančio teisės akto atsiradimas – sveikintinas. Mes negalime leisti savo vaikams žaisti nesaugioje aplinkoje. Gali būti patys geriausi vaikų žaidimų įrenginiai, tačiau, jeigu jie yra per arti gatvės ir neaptverti, vaikai juose nebus saugūs. Manau, kad geriau jau mieste penkios, visus reikalavimus atitinkančios modernios aikštelės, negu tūkstantis nesaugių aikštelių.
Žinoma, pirmiausia visos vaikų žaidimų aikštelės ir įrenginiai mieste turi būti įvertinti ir tik tada priimti sprendimai, ką su jomis daryti. Kiekvienas atvejis – individualus, vienur aikšteles gal reikia tik suremontuoti, kitur gal būtina išmontuoti.
Vaikų žaidimų aikštelės ir įrenginiai tikrinami tik pagal gautus skundus. Planinė kontrolė nėra numatyta, tačiau, jeigu ministerija šią funkciją mums pavestų ir patikrinę aikšteles rastume, kad jos neatitinka galiojančių teisės aktų, būtų skiriamos administracinės baudos ir įpareigojimai sutvarkyti aikšteles pagal reikalavimus.“
Šaltinis https://www.alfa.lt/straipsnis/50279143/klaipedieciai-tevai-sumise-savivaldybe-uzsimojo-naikinti-vaiku-zaidimu-aiksteles
