Jei įsigyta prekė neatitinka jūsų lūkesčių ar tiesiog persigalvojote, grąžinimas, atrodo – natūralus sprendimas. Tyrimai rodo, kad net 7 iš 10 pirkėjų bent kartą yra grąžinę internetu įsigytą daiktą, o kas penktas atvirai pripažįsta užsakantis daugiau prekių, sąmoningai planuodamas dalį jų grąžinti. Visgi šis iš pirmo žvilgsnio nekaltas įprotis sukelia rimtų ekologinių pasekmių.
Dauguma grąžintų prekių niekada negrįžta į parduotuves – jos tiesiog išmetamos į sąvartynus ar sudeginamos. Kodėl taip nutinka? Ekspertai atskleidžia pagrindines priežastis ir siūlo atsakingus būdus, kaip elgtis su lūkesčių neatitikusiomis prekėmis, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai.
Problemos mastas šokiruoja
Kasmet į sąvartynus iškeliauja daugiau nei 2,2 milijardo kilogramų grąžintų prekių, kurios dažnai būna vos išpakuotos, o jei tai rūbai – tik kartą pasimatuoti. Tačiau problemos mastas dar didesnis, jei įvertinsime milijonus pakuočių, kuriose šios prekės keliauja pas pirkėjus ir grįžta atgal, bei anglies dioksido kiekį, išmetamą viso šio transportavimo metu. Skaičiuojama, kad vien tik transportuojant grąžintas prekes į atmosferą kiekvienais metais patenka 15 milijonų tonų CO₂. Tokį kiekį anglies dioksido kasmet išmeta 4-5 milijonai vidutinio dydžio lengvųjų automobilių.
Kasmet didėjant internetinės prekybos apimtims, sparčiai auga ir grąžinamų prekių kiekis. Tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvoje dažniausiai grąžinamos yra automobilių detalės, knygos, sodo ir daržo reikmenys, drabužiai, muzikos instrumentai bei aksesuarai.
Ypač sudėtinga situacija drabužių ir avalynės sektoriuje. Internetu apsiperkantys klientai dažnai jaučiasi tarsi lošdami loterijoje – sunku nuspėti, ar prekė atitiks lūkesčius. Dėl to kas penktas pirkėjas sąmoningai užsisako to paties produkto kelis dydžius ar skirtingas spalvas, žinodami, kad dalį prekių grąžins. Tuo tarpu ekspertai vis garsiau perspėja apie nematomą ekologinę krizę, kurią skatina auganti internetinė prekyba.
Pigiau sunaikinti, o ne vėl parduoti
Skaičiuojama, kad tik apie 10 proc. grąžinamų prekių vėl atsiduria parduotuvių lentynose. Dalis jų parduodama nukainotų prekių pardavėjams, perdirbėjams arba atiduodama labdarai. Vis tik didžioji dalis grąžintų prekių – o tai milijardai kilogramų kasmet – keliauja į sąvartynus ar krosnis.
Prekybininkai teigia, kad grąžintų prekių transportavimas į sandėlius, o vėliau jų tikrinimas, pakavimas ir sandėliavimas reikalauja daug darbo bei papildomų lėšų. Kai kurias prekes, ypač mažesnės vertės, yra pigiau sunaikinti, nei vėl įtraukti į prekybą.
Nors grąžinti galima tik nenaudotas ir prekinės išvaizdos nepraradusias prekes, tačiau jos dažnai nėra tokios, kokios buvo parduotos. Prekės gali turėti pažeidimų, trūkti priedų ar originalios pakuotės. Tai dar labiau padidina kaštus, susijusius su jų pakartotiniu pardavimu.
Prekybininkai, kurie grąžintas prekes sunaikina, akcentuoja ir tai, kad tam tikros prekės yra sezoninės. Jos neva madingos ar aktualios labai trumpą laiką, todėl parduoti antrą kartą jas būna labai sudėtinga.
Yra naujų sprendimų
Ekspertai teigia, kad ilgainiui prekybininkai neišvengiamai turės peržiūrėti savo grąžinamų prekių politiką ir priimti sprendimus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai. Bent penktadaliu sumažinti grąžinamų prekių kiekį leistų tikslūs prekių aprašymai internete su dydžių lentelėmis, išmatavimais bei spalvos kodais. Prekybininkams taip pat siūloma klientams realiu laiku teikti pagalbą dar prieš įsigyjant produktą.
Prie reikšmingo atliekų mažinimo pokyčio prisidėtų ir užsakomų prekių kiekio ribojimas, pavyzdžiui, draudimas pirkti kelių to paties produkto variantų, kuomet skiriasi tik spalva ar dydis. Kai kurie pardavėjai jau dabar savo pirkėjams siūlo pasilikti netikusią prekę už mažesnę kainą arba paaukoti ją vietinei labdarai, tokiu būdu sustabdydami jų patekimą į sąvartynus.
Grąžinamų prekių problema rimčiau pradėta spręsti prieš 15 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ši šalis laikoma pasauline grąžinamų prekių rekordininke. Čia sukurtas vienas pažangiausių sprendimų – technologinė optimizavimo platforma „Optoro“, kuri naudoja dirbtinį intelektą, duomenų analizę ir logistikos valdymo sprendimus.
Platforma bendradarbiauja su išparduotuvių tinklais, internetinėmis platformomis, perpardavimo rinkomis, labdaros organizacijomis, kad grąžintos prekės rastų naujus savininkus už mažesnę kainą ir tuo pačiu keliautų trumpiausią įmanomą atstumą. „Optoro“ teigia, kad jos dėka galima sumažinti grąžinimų ir į sąvartynus patenkančių prekių kiekį dviem trečdaliais, o mažmenininkams gali pavykti iki 50 proc. kompensuoti nuostolius, patirtus už grąžintas prekes.
Išeitis – mainytuvės
Skaičiuojama, kad kai kuriose šalyse emociniai pirkiniai sudaro 30-40 proc. visų pirkinių. Dažniausiai prekės, kurios buvo įsigytos nuotaikai pagerinti ar stresui sumažinti, vėliau būna grąžinamos pardavėjams. Psichologai pataria priėmus spontanišką sprendimą kažką nusipirkti, suteikti sau laiko ir kelias valandas ar dieną pagalvoti, ar šio daikto tikrai reikia. Dažnai per šį laiką emocijos nurimsta, ir pirkimas gali atrodyti mažiau patrauklus.
Kai įsigyta prekė neatitinka lūkesčių, prieš grąžinant ją pardavėjui, ekspertai siūlo pagalvoti apie alternatyvas, kurios suteiktų daiktui antrą šansą. Jei įsigytas drabužis yra kiek per didelis, galbūt siuvėja jį gali susiaurinti?
Dauguma drabužių, elektronikos įrenginių, baldų ir kitų daiktų gali būti perduodami kitiems, kurie jais džiaugsis. Taip ne tik mažinate atliekų kiekį, bet ir prisidedate prie bendruomenės gerovės. Perparduoti galima pasinaudojant socialinių tinklų „Facebook“, „Vinted“, „Skelbiu.lt“, „Sena.lt“ ir kitomis platformomis.
Visame pasaulyje populiarėja draugų mainytuvės. Jei daiktai ir čia neranda sau naujųjų šeimininkų, visuomet yra galimybė juos paaukoti įvairioms labdaros organizacijoms, dirbančioms su seneliais, globojamais vaikais, neįgaliaisiais ar gaunančiais itin mažas pajamas. Taip pat vertinga žinoti, kad socialiniuose tinkluose yra sukurta daugybė specializuotų grupių, kurių nariams galima pasiūlyti savo atiduodamus daiktus. Čia galima rasti pačių įvairiausių grupių – nuo statybinių medžiagų, knygų iki vaikiškų daiktų atiduotuvių.
Kai kurie psichologai pataria nebepageidaujamą prekę tiesiog padėti namie matomoje vietoje. Tokiu būdu ji nuolat primintų apie atsakingo vartojimo svarbą ir skatintų kitą kartą atidžiau priimti sprendimus.
Pranešimą bendradarbiaujant su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė Vartotojų aljansas.
