Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kuria nanorobotus, galinčius transportuoti veikliąsias medžiagas į vėžio pažeistą audinį. Tyrimų metu aiškinamasi, kaip gali būti kuriamos ir modifikuojamos tokios veikliųjų medžiagų dalelės. Ateityje šios žinios taps labai svarbios vėžio ir kitų ligų gydymui.
Nanorobotai – labai mažų matmenų sistemos, skirtos atlikti tam tikras funkcijas. Tokių robotų funkcijoms įgyvendinti gali būti pasitelkiami jutikliai, nanovarikliai, nanomanipuliatoriai, elektros energijos generatoriai ar net molekuliniai kompiuteriai. Mokslininkai suprato, kad efektyviausias kelias kuriant nanorobotus – manipuliuoti struktūromis, kurias siūlo pati gamta, todėl tyrėjai modifikuoja gamtines struktūras ir jas tobulina.
Šiuo metu FTMC BioNanotechnologijų laboratorijos mokslininkai ir konstruoja nanorobotus, tiria, kaip jie jungiasi prie ląstelių paviršiaus ir aiškinasi, ar sukurtosios nanostruktūros tikrai veikia pasirinktas ląsteles. Planuojama sukurti specialų konteinerį – Trojos arklio analogą, kuris nepastebimai prisiartintų prie pasmerktos ląstelės, ją atpažintų ir pradėtų „operaciją“. Šio konteinerio turinys negrįžtamai pažeistų ląstelę ir tai „įjungtų“ užprogramuotą jos žūties mechanizmą. Tai pasitarnautų ligų diagnostikoje, genų terapijoje, chirurgijoje, odontologijoje, gydant vėžį, cukrinį diabetą ar kraujo ligas.
„Kurdami naują mokslinę koncepciją nusprendėme, kad efektyviausi būtų tokie nanorobotai, kurie terapines medžiagas pagamintų šalia veikiamos ląstelės. Pagal šią koncepciją fermentai bus pristatomi į reikiamą vietą ir net galės gaminti kai kurias terapines medžiagas, panaudodami žaliavas esančias ligonio kraujyje“, – kai kurias kuriamų nanorobotų veikimo subtilybes atskleidžia FTMC Medžiagotyros ir elektros inžinerijos skyriaus, BioNanotechnologijų laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius.
FTMC mokslininkai, įgyvendindami jau šiais metais baigiamą projektą „Polimerais ir biologiniu atpažinimu pasižyminčiomis struktūromis modifikuoti fermentai selektyviam ląstelių poveikiui“ NanoZym‘ai, atliko svarbius tyrimus. Juose dalyvauja chemijos, biochemijos, fizikos, biofizikos, ir biologijos sričių mokslininkai. Toks bendradarbiavimas būtinas, siekiant įminti nanopasaulio paslaptis ir išspręsti kylančias technines problemas. „Nanorobotų poveikis žmogaus organizmui turi būti labai atidžiai ištirtas, todėl mokslinių tyrimų procesas susideda ne tik iš nanorobotų konstravimo, bet ir iš jų poveikio aplinkai įvertinimo“, – akcetuoja Arūnas Ramanavičius.
Nanomedicina pastaruoju metu yra viena sparčiausiai besivystančių sričių, todėl Lietuvos mokslininkų eksperimentai turėtų papildyti pasaulyje jau kuriamų unikalių nanoinstrumentų ir nanorobotų asortimentą.
Fizinių ir technologijos mokslų centras – didžiausia mokslinių tyrimų įstaiga Lietuvoje. Čia vykdomi moksliniai tyrimai, skirti aukštųjų technologijų plėtrai ir žinių ekonomikos kūrimui Lietuvoje ir pasaulyje, kuriami nauji prototipai ir paslaugos bei modernios pramonės programos. FTMC dirba 38 habilituoti mokslų daktarai, 268 mokslų daktarai, daugiau nei 500 mokslo tyrėjų, studijuoja 64 doktorantai. Per savo veiklos metus FTMC įvykdė daugiau nei 300 verslo užsakymų ir padėjo daugiau nei 100 įmonių įgyvendinti jų verslo tikslus.
Milda Gaulienė
