Liepos 7 d., ketvirtadienį, Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenės kvietimu mūsų mieste lankėsi poetas, vertėjas, eseistas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius emeritas, pirmosios gimnazijos Mažeikiuose steigėjo Merkelio Račkausko vaikaitis Tomas Venclovas. Svečią priėmė Savivaldybės meras Antanas Tenys.
„Didelė garbė Jus matyti Mažeikių krašte. Mūsų bendruomenė labai laukė Jūsų, seniai svajojo apie galimybę parodyti ir papasakoti apie mūsų miestą bei gimnaziją, kurios steigėjas buvo Jūsų senelis. Mažeikiškiams labai džiugu, kad Jūs atvykote“, – sakė Savivaldybės meras A. Tenys.
Mažeikių rajono savivaldybės vadovas trumpai papasakojo apie mūsų rajoną, džiaugėsi, kad esame turtingi darbščiais, nuoširdžiais žmonėmis.
T. Venclova prisipažino prieš daugelį metų pro Mažeikius tik pravažiavęs.
„Apie Mažeikius žinojau nedaug – tik tiek, kad senelis čia dirbo. Daugiau girdėjau apie Laižuvą, nes mano mama ir jos sesuo ten augo, turėjo draugų, net flirtą. Senelis mėgo pasakoti istoriją, kaip kažkas Mažeikiuose pasisamdė vežiką važiuoti į Tirkšlius. Tas vežė, vežė, kol pavakarę atvežė ne į Tirkšlius, o į Tryškius“, – pasakojo svečias.
Susitikime, kuriame tvyrojo labai jauki, šilta, smagi nuotaika, taip pat dalyvavo Merkelio Račkausko gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, Savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Virginija Steponavičienė.
Linkėdamas tvirtybės, sveikatos, Savivaldybės meras A. Tenys įteikė svečiui mažeikiškio kalvio Virginijaus Mikuckio nukaldintą verbą.
T. Venclova apsilankė Mažeikių muziejuje, kur buvo maloniai nustebintas geriausių pasaulio muziejų verta ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių, žemaičių“.
Merkelio Račkausko gimnazijoje susitiko su gausiai susirinkusia mūsų miesto bendruomene. Pabendrauti su garsiuoju lietuviu buvo atvykę Šiaudinės kaimo bendruomenės, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos atstovai. Šiame susitikime Savivaldybės meras A. Tenys taip pat dalyvavo. Itin įdomiu renginiu mėgavosi ir Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė.
T. Venclova – daugybės mokslinių, esė ir eilėraščių knygų autorius, pasaulyje sulaukęs plataus pripažinimo, vadinamas vienu iškiliausių lietuvių intelektualų.Gimė 1937 metais Klaipėdoje, kur tuo metu dirbo ir gyveno jo tėvai. Baigė Vilniaus universitetą.1977 metais išvyko iš Sovietų Sąjungos į JAV. Česlovo Milošo kvietimu dėstė į Berklio universitete (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė.
Moka daug kalbų. Apie savo kalbų mokėjimą jis pats sako taip: „Laisvai kalbu angliškai, rusiškai ir lenkiškai. Taip pat esu studijavęs lotynų kalbą, o jos pramokus lengva suprasti itališkus, ispaniškus ir rumuniškus tekstus (kiek sunkiau, bet irgi įmanoma – prancūziškus). Turiu senosios graikų kalbos pradmenis, todėl dabartinė graikų kalba man ne visai svetima. Vokiečių kalbos nesimokiau, bet galiu suprasti vokišką laikraštį ar iškabas. Olandų, danų, švedų ir norvegų kalbos panašios į vokiečių, taigi ir jose iš bėdos susigaudau. Čekų, slovakų, bulgarų, buvusios Jugoslavijos, juo labiau ukrainų ar baltarusių kalbos savo ruožtu panašios į rusų bei lenkų – tose šalyse irgi nepražūsiu.“
Yra apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, pelnęs daugybės šalių įvairių apdovanojimų už įvairias veiklas. Apdovanotas tarptautiniu Vilencijos (Slovėnija) prizu už literatūrą, Baltijos žvaigžde Sankt Peterburge, „New Culture of New Europe“ ženklu Lenkijoje, Šv. Kristoforo statulėle, Poetinio Druskininkų rudens Jotvingių premija, paskelbtas Vilniaus miesto garbės piliečiu. Profesorius pagerbtas garbės daktaro vardais Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Torūnės, Vytauto Didžiojo, Klaipėdos universitetuose, taip pat yra Lenkijos akademijos tarptautinis narys. Už aktyvią pilietinę poziciją 2010 m. Tomui Venclovai suteiktas metų Tolerancijos žmogaus vardas.
Ryšių su visuomene skyrius
