Daiva BARTKIENĖ
„ŪP“ korespondentė
Tikra nelaimė gyventi daugiabutyje, ypač, jei jis kaime ir prie jo dar yra kelios pėdos žemės. Lietuvis visada norėjo ir norės turėti savo sklypelį, juolab jei už jį dar sumokėjo ir kokį vieną kitą šimtą eurų. Tačiau žemę prie daugiabučių reikia dalytis su kaimynais. Dažniausiai tokios dalybos baigiasi ne paprastu apsižodžiavimu, o policijos kabinetuose ir teismuose, tik po jų ramybė į namus jau niekada nebegrįžta.
Kovoja dėl vietos džiovyklai
Žadeikiai (Šilalės r.) anaiptol nėra joks pramoninis centras, bet daugiabučių sovietmečiu ir čia pristatė. Tik iš juose apgyvendintų žmonių tarybų valdžiai kaimo išvaryti taip ir nepavyko – visi norėjo, nori ir ateityje tikriausiai norės turėti žemės. Bent menką gabalėlį, kuriame pasistatę kaladę galėtų pasidėti kavos puodelį ir romantiškai gėrėtis saulėlydžiu tėviškėje.
Tik ne dėl to, kad lietuviui tokia brangi žemė, daugiabučių gyventojai ją perka. Žemės reforma jau kaip ir baigėsi, o nesuformuotų sklypų vis dar yra. Žemėtvarkininkai prie kaimo daugiabučių formuoja sklypus ir ragina gyventojus išsipirkti savo dalį. Žmonės moka pinigus, o sumokėję kovoja vieni su kitais dėl geresnio ir gražesnio žemės lopinėlio.
Du butus aštuonbutyje turintis ir 9,7 aro žemės prie daugiabučio nusipirkęs žadeikiškis Vladas Pudžemys kone su ašaromis akyse skundžiasi savo kaimynais Kilinskais, išrovusiais iš bendros nuosavybės žemės jo įbetonuotą džiovyklą ir dar kumščiu pagrasinusiais nekelti kojos į jų sklypą.
V. Pudžemys dėl užpuolimo ir neteisėtų kaimynų sūnaus veiksmų kreipėsi į policijos komisariatą ir gavo tyrėjo atsakymą, kuriame nurodoma, kad 338 kv. m priklauso Vilijai Kilinskienei, todėl kaimynų veiksmuose nusikaltimo sudėties nėra – įsivaizduokite, jie gynė savo nuosavybę.
V. Pudžemio dokumentuose ir žemės sklypo naudojimo plane nurodyta, kad visa žemė prie daugiabučio – 3880 kv. m yra bendros nuosavybės, pusę jos valdo Lietuvos Respublika.
„Kaip taip gali būti – žemė bendra, o pareigūnai dalį priskyrė Kilinskienei?“ – stebisi Vladas, kuriam atrodo, kad kaimynai vienas prieš kitą kumščio kilnoti neturi teisės.
Turi savo, bet reikia ir bendros
„Kur beeičiau, visi man pataria tartis su kaimynais dėl žemės sklypo padalijimo. Bet tai brangiai kainuos, kaimynai tikrai nesutiks mokėti. Galėtume gražiuoju sueiti, prie kavos puodelio susėsti ir pasidalyti tą menką lopinėlį, kuris lieka nuo takų ir įvažiavimų į garažus bei malkines, tačiau Kilinskai, su kuriais neįmanoma susitarti, šaukia, jog jie jau turi atsidaliję savo sklypą ir yra sumokėję už geodezinius matavimus“, – aiškino V. Pudžemys.
Kuris iš tiesų teisus, o kuriam rūpi rasti išrautos džiovyklės betono likučiuose sliekų, išsiaiškinti nepavyko ne tik policijos pareigūnams. Nuvykus į Žadeikius apžiūrėti kaimynų karo zonos paaiškėjo, kad vidiniame daugiabučio kieme iš tiesų šeimininkauja tik Kilinskai. Vieni patys, nes ne tik atsiriekė sau gabalą žemės, bet ir likusiame, jiems jau kaip ir nepriklausančiame pasistatė šiltnamį, susikasė daržą.
„Kokias problemas čia sprendžiate? Mes jokių problemų neturime“, – vos pamatęs „ŪP“ apžiūrinėjant dar žymią išverstos džiovyklos įbetonavimo vietą, prisistato Aloyzas Kilinskas. Ir paaiškina, kad jis žemę pirko „už grynus“ ir „grynais“ mokėjo už geodezinius matavimus. Pažada tuoj pat atnešti įrodymą – V. Kilinskienės žemės sklypo naudojimo planą.
A. Kilinsko nuomone, kaimynui V. Pudžemiui turi pakakti to, kas jam palikta. Tai, kad V. Kilinskienei priklauso tik aštuntadalis, o V. Pudžemiui – visas ketvirtadalis bendro žemės sklypo, Aloyzui nerūpi. Jis turi savo dokumentus ir jais šventai tiki. Kaip netikėti, jei viskas – „už grynus“?
Aloyzas sutinka, kad šiltnamį pasistatė ne savo žemėje, o bendrame plote, todėl pavasarį jį reikėtų nugriauti, o daržo atsisakyti. Bet V. Pudžemiui atrodo, kad žemę vidiniame kieme jie turėtų pasidalyti po lygiai – tam reikėtų šiek tiek į kaimyno pusę perkelti neseniai pasodintas, dar visai mažas tujas.
Aloyzas su tuo sutikti niekaip nenori. „Jei tu tikrai turi žemės, parodyk, kur ji yra“, – reikalauja piktai žiūrėdamas į kaimyną. Ir paaiškina „ŪP“: „Jis toks žmogus, nori, kad tik visiems būtų blogiau.“
Be suderinimų ir neįregistruotas
Šiltą popietę susėdame ant pievutės ir lyginame du žemės sklypo naudojimo planus. V. Kilinskienės UAB „Eurometras“ parengtas planas braukytas ir pribraukytas, bet tarp tų brūkšnelių matyti aiškios dviejų sklypų atskyrimo linijos – prie gatvės atrėžtas 264 kv. m sklypelis Angelei Urbikienei, vidiniame kieme – 338 kv. m sklypas V. Kilinskienei.
Abi savininkės 2015 m. rugpjūčio 28 d. ant žemės sklypo naudojimo plano pasirašė sutikimus, dar yra į parašą nepanaši keverzonė prie Reginos Kiltinienės pavardės ir du socialinių būstų gyventojų parašai – Genutė ir Edita (pavardės neįskaitomos) garantuoja, kad Lietuvos Respublika tokiam žemės padalijimui neprieštarauja.
V. Pudžemys įsitikinęs, kad už Lietuvos Respubliką niekas kitas, išskyrus savivaldybės įgaliotus asmenis, pasirašyti negali. Būtent toks įgaliotas pareigūnas ir pasirašė ant jo turimo žemės sklypo naudojimo plano. Be to, V. Kilinskienės planas neįregistruotas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Tauragės filiale – ant dokumento nėra antspaudo, patvirtinančio, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje.
Tuščia ir grafa, kurioje atžymas apie patikrinimą ir suderinimą su kitais dokumentais savo parašu bei antspaudu patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai.
Žiūrint į A. Kilinsko atneštą dokumentą, iš tiesų kyla abejonių, ar UAB „Eurometras“ matininko Rolando Paulausko parengtas žemės sklypo naudojimo planas yra galiojantis. Kas geriau už patį matininką tą gali žinoti?
Planas pateiktas kaip pasiūlymas
UAB „Eurometras“ matininkas R. Paulauskas daugiabučio Žadeikiuose žemės dalybų dar nepamiršo – V. Kilinskienę ir A. Urbikienę pas jį atsiuntė Šilalės žemėtvarkos tarnybos darbuotojai, moterys turėjo šios valstybės įstaigos išduotą dokumentą, nurodantį, kiek žemės joms priklauso.
„Mes atmatavome natūroje tą vietą, kuria jos realiai naudojosi. Tai buvo kaip pasiūlymas. Ant plano surašėme visų butų gyventojų pavardes, kad užsakovės susirinktų parašus, liudijančius jų sutikimą. Tik tuomet Žemėtvarkos skyrius būtų planą patvirtinęs ir leidęs įregistruoti notariškai“, – aiškino matininkas.
Pasak R. Paulausko, rengusio daug ginčų ir kone kruviną konfliktą sukėlusio dokumento projektą, iš tiesų dėl žemės padalijimo turėjo kreiptis visi daugiabučio gyventojai, nes žemės sklypo padalijimo schema rengiama tik visiems dalyvaujant ir sutinkant. Žadeikiai – ne vienintelė vieta, kur dėl tokių neįregistruotų planų konfliktuojama.
„Teisūs tie, kurie mojuoja bendros nuosavybės planu – jei kaimynai nesutinka, vienas kuris savo sklypo įteisinti negali“, – „ŪP“ paaiškino matininkas.
Teisybės ieškoti nesiima
Būtent dėl to porą mėnesių vėliau įsigytą žemės sklypą įteisinti bandęs V. Pudžemys gavo žemės sklypo naudojimo planą, kuriame nurodyta, jog visa žemė prie daugiabučio – 3880 kv. m yra bendros nuosavybės. Anksčiau ar vėliau kaimynai tą žemę turės pasidalyti – jei ne daržams sodinti, tai bent tam, kad daugiau nekiltų jokių konfliktų.
Keisčiausia, kad, V. Pudžemiui nuolat minant žemėtvarkininkų kabinetų slenksčius, niekas nesikeičia. Žinodamas, kad planas negalioja, A. Kilinskas be sąžinės graužaties jį kaišioja visiems panosin ir atkakliai tvirtina, kad „darė už grynus“. Jo nesustabdo nei pareigūnai, nei žemėtvarkininkai.
Nors kaip tik žemėtvarkininkai, pasiuntę Žadeikių gyventojas pas matininką atsidalyti sklypų be kaimynų sutikimo, dėl įsiplieskusio konflikto dabar, atrodo, ir yra kalčiausi. Todėl ne kas kitas, o jie ir turėtų išspręsti kaimynų ginčą dėl žemės.
To, kad jie patvirtina V. Pudžemiui, jog nuosavybė prie daugiabučio bendra, neužtenka – kažkam dar reikia sudrausminti ir netiesą visiems brukančius Kilinskus. Jei to nebus padaryta, V. Pudžemiui teliks viena išeitis – kreiptis į prokuratūrą ir pareikalauti, kad kaimynai būtų nubausti už neteisėtą dokumento naudojimą.
Autorės nuotraukos
