Neringos žvejų, miškininkų, ornitologų ir kitų specialistų nuomonės apie daug diskusijų keliančią Juodkrantės kormoranų koloniją, kuri yra viena didžiausių Europoje, įamžintos Neringos savivaldybės iniciatyva sukurtame pažintiniame-mokslo populiarinimo filme.
„Kormoranas yra ne paukštis, čia nesusipratimas paukščių“, – tokiu žvejo-veterano Romo Žąsino teiginiu prasideda beveik valandos trukmės filmas.
Jo kūrėjų kalbintas žvejas Alvydas Kazlauskas pastebi, kad anksčiau gaudyklės būdavo pilnos mailiaus, o dabar jų – vos sauja. Jam antrina kitas žvejas. „Kiekvienam paukščiui reikia bent po vieną žuvį pagauti, o jų yra tūkstančiai. Per vasarą, per sezoną, įsivaizduojat, kiek dienų yra, kiek maitinasi,“ – kalba UAB „Logusta“ žvejas-veteranas Vytautas Grauslys.
Ventės žiedavimo stoties vedėjas Vytautas Jusys teigia pastebėjęs, kad vasaros rytais, aplenkdami Ventės rago molą ištisinėm virtinėm praskrenda iki 10 -15 tūkst. kormoranų.
Problemomis, kurias kelia besiplečianti Juodkrantės koromarnų kolonija filme dalinasi ir miškininkai. Anot jų, kormoranų išmatos naikina vertingą ir unikalų Kuršių nerijos mišką.
Tai patvirtina ir Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė Dr. Jurga Motiejūnienė. Anot jos, kormoranai Juodkrantėje yra įsikūrę Lietuvoje analogų neturinčiame miške. „Tai yra vienintelė pajūrio miško, augančio ant parabolinių kopų, sengirė. Antros tokios vietos Lietuvoje nėra“, – teigia Dr. J. Motiejūnienė.
Mokslininkė pastebi, kad daugelis augalų, kurie yra arti kolonijos arba kolonijos ribose yra gerokai labiau sergantys grybinėmis ligomis negu sveikame miške.
Kretingos urėdijos Smiltynės girininkijos girininkas Romas Andrusevičius pamena, kad pirmosios trys kormoranų poros Juodkrantės miške užfiksuotos 1989 metais, šiandien čia šių paukščių tūkstančiai. Anot sengirės gailinčių miškininkų, šiuo metu viena rūšis yra viršesnė už visą ekosistemą ir 200 metų skaičiuojantys medžiai laikomi mažesne vertybe nei daug rūpesčių keliantys kormoranai.
Šių paukščių gyvenimo ciklą, paplitimą ir gausą filme apžvelgia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Taip pat pateikiamos T. Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjo Sauliaus Rumbučio, Kauno Lietuvos paukščių žiedavimo centro vadovo Ričardo Patapavičiaus ir kitų specialistų, Neringos bendruomenės atstovų nuomonės.
Tikimasi, kad sukurtas pažintinis-mokslo populiarinimo filmas dar labiau paskatins diskusijas apie kormoranų populiacijos ribojimą bei atkreips dėmesį į vis didėjančios šių paukščių kolonijos keliamas problemas.
Filmas sukurtas įgyvendinant ES lėšomis finansuotą projektą „Kormoranų populiacijos racionalus ribojimas (EŽF-12-PŽ-01-017)“. Europos sąjungos parama, skirta projektui – 26 210, 61 Eur. Valstybės biudžeto lėšos – 5 504,23 Eur. Filmą kūrė VŠĮ „TV Europa“.
Filmo „Kormoranai“ premjera – gegužės 21 d., ketvirtadienį, 15. 30 val. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“.
Sandra Vaišvilaitė
