Susisiekimo ministerija valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai (KVJUD) pateikė atnaujintą raštą dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su įmonės veikla. Tarp esminių prioritetų – spartus uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, tolesnė veiklos, naujų rinkų ir krovinių srautų diversifikacija, taip pat aktyvus dialogas su Klaipėdos miestu.
„Atnaujinto lūkesčių rašto tikslų įgyvendinimas leis paskatinti tolesnį tvarų ir nuoseklų uosto augimą, užtikrinant ne tik didesnį jo konkurencingumą, bet ir aktyvų bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, savivaldybėmis ir uostamiesčio gyventojais. Daug dėmesio numatoma skirti naujų krovinių srautų pritraukimui, rinkų diversifikavimui, jūrinės inžinerinės pramonės veiklos plėtrai“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Rašte pabrėžiama, kad KVJUD turi įgyvendinti uosto infrastruktūros plėtros projektus, kurie sukuria galimybes uoste saugiai priimti net ir didžiausius į Baltijos jūrą įplaukiančius laivus: įgyvendinti šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstrukciją (iki 2024 m.), gilinti laivybos kanalą (iki maksimalaus 17 m gylio), plėtoti uosto krantines ir užtikrinti tinkamą jų būklę.
Kartu laiške išreikštas lūkestis, kad KVJUD dar labiau diversifikuos uosto veiklą ir krovinių struktūrą pagal krovinių kilmės šalis, klientus ir rinkas, plės jūrinės inžinerinės pramonės veiklą uoste. Tikimasi, kad artimiausiu metu bus išnaudotos naujos bendradarbiavimo su JAV, Pietų Amerikos, Vokietijos ir Šiaurės Italijos jūrų uostais galimybės ir toliau bus aktyviai ieškoma naujų laivybos krypčių Artimųjų Rytų regionuose ir kitose šalyse, uostas stiprins savo pozicijas kaip regioninis krovinio paskirstymo centras.
Žvelgiant į artimiausių metų laikotarpį KVJUD laukia pokyčiai, susiję su įmonės teisinio statuso keitimu – įgyvendinant Vyriausybės programą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijas, ne vėliau kaip iki 2022 metų pabaigos įmonę numatyta pertvarkyti į akcinę bendrovę. Neabejojama, kad tai atvers naujas galimybes tiek generuojant naujus pajamų šaltinius, tiek didinant veiklos efektyvumą.
Siekiant pagerinti laivybos ir krovos uoste sąlygas, uostas bus plečiamas pietų kryptimi. Tai leis suformuoti naujas teritorijas, kuriose atsirastų galimybė plėtoti gamybos, paslaugų sektorių veiklas. Be to, Klaipėdos uostas turi būti pasirengęs jūrinio vėjo elektrinių plėtrai Baltijos jūroje ir tapti konkurencingu šios rinkos dalyviu.
Lūkesčių laiške valstybė nubrėžia veiklos kryptis ir strateginius tikslus, tačiau už jų įgyvendinimą tiesiogiai atsako įmonės valdyba ir vadovybė.
Su lūkesčių raštu KVJUD galima susipažinti čia.
Susisiekimo ministerijos inf.
