Tarsi sename kino filme matyti vaizdai: saulėtą sekmadienio popietę Šiaulių rajono Kurtuvėnų miestelio veiklūs žmonės žaidžia kroketą. Šis žaidimas Kurtuvėnų dvare buvo žaidžiamas grafų Pliaterių valdymo laikais – XX a. pradžioje. Yra išlikę nuotraukų, kuriose užfiksuota kroketo veja ir žaidėjai. Kurtuvėnų bendruomenė atgaivino senovinį aristokratišką žaidimą.
Verta priminti, kad kroketas atsirado XVII a. Airijoje, paskui šį žaidimą pamėgo prancūzų ir britų aristokratai. Kroketas Paryžiuje buvo įtrauktas net į olimpines žaidynes, tiesa, tik vieną kartą. JAV yra apie 20 kroketo federacijų.
„Ūkininko patarėjas“ stebėjo, kaip į Kurtuvėnų dvaro sodą smagiai nusiteikę rinkosi kroketo žaidėjai. Vieni kitiems šypsojosi ir tiesė rankas. Daug jaunų šeimų, atskubėjo ir Kurtuvėnų Šv. Jokūbo bažnyčios klebonas Audrius Valčiukas. Visiems žaidėjams išdalytos baltos kepuraitės, paaiškintos taisyklės. Žaidimo treneriai – Dainius Popovas ir Remigijus Bielskis.
Kroketas žaidžiamas ant vejos medinėmis lazdomis. Žaidėjai turi kuo tiksliau mušti medinius kamuoliukus pro tam tikra seka aikštelėje išdėliotus nedidelius vartelius. Kroketas šiek tiek primena golfą ir biliardą. Tai ne tik žaidimas, bet ir pramoga, malonus bendravimas ir atokvėpis. Netoli aikštelės būdavo padengiamas vaišių stalas, svečiai degustuodavo vyną ir sūrius. Kartu su vyrais žaidžia ir moterys. Sako, kad senovėje damos kroketo žaisti ateidavo pasipuošusios ilgomis suknelėmis, o ant galvos – lengva puošni skrybėlaitė.
Kurtuvėnų folkloro kolektyvo „Kurtuovė“, neseniai paminėjusio veiklos 45-metį, vadovė Edita Ramančionienė „ŪP“ sakė, kad miestelyje gyvena draugiški ir veiklūs žmonės, kuriems rūpi grožis, jaukumas ir bendruomeniškumas. Kurtuvėnus supa daug miškų, šimtmečius skaičiuoja įžuvinti tvenkiniai, išradingai dirba regioninis parkas.
Kurtuvėnų pavadinimas primena: svarbu kūryba ir pomėgiai, todėl čia ir gyvena kūrybingi, išradingi žmonės, saugantys savo krašto istoriją ir papročius.
Aldona SIREIKIENĖ
,,ŪP“ korespondentė,
Autorės nuotrauka
