Taip jau susiklostė aplinkybės, kad 2014-ųjų rugpjūtį Plungės rajono savivaldybės taryba balsavo už mano kandidatūrą į mero pareigas.
Praėjo 10 metų – nemažas laiko tarpas. Per šį laikotarpį įvyko dar dveji tiesioginiai mero rinkimai ir aš labai vertinu tą pasitikėjimą, kurį gyventojai išreiškė balsuodami už mane. Manau, kiekvienam politikui, kiekvienam merui tiesioginiuose rinkimuose išreikštas pasitikėjimas yra pats svarbiausias. Nes rinkėjai balsuoja matydami, kas vyksta, kas daroma. Ir, matyt, ta pozicija, kurią ir taryba, ir aš formuojame mūsų Savivaldybėje, yra tenkinanti. Tikiuosi, ir toliau gyvenimo kokybė tik kils į viršų.
„Lietuvos supermiesto“ projektas
Vos pradėjus eiti mero pareigas, laukė vienas emocingiausių projektų – Plungės dalyvavimas projekte „Lietuvos supermiestas“, į kurį visus įtraukė a. a. Gintautas Vaitkevičius. Taip kaip 1989 metais tautą pažadino Baltijos kelias, taip ir šis projektas pažadino plungiškius. Nepaisant to, kad užėmėm 2-ąją vietą, vis tiek parodėm savo miestą kaip itin kokybišką, turintį stiprią kultūrą, daug menininkų, sportininkų, gražią gamtą, parodėme, kad Plungė – ta vieta, kuria didžiuojamės, ir kad čia gyvena daug patriotiškai nusiteikusių žmonių. Tai pažadino savotišką sąjūdį. Kartu tai buvo postūmis daryti gerus darbus. „Supermiestas“ – tai Plungės istorijos dalis, aš pats iki šiol saugau tada turėtus marškinėlius. Būtent nuo tada plungiškiai ėmė didžiuotis savo miestu, kelti vėliavas. Nuo tada vėliavos dažniau suplazda ir Kuliuose, Šateikiuose, Stalgėnuose, Žemaičių Kalvarijoje, Alsėdžiuose, Plateliuose. Nes žmonės didžiuojasi ta vieta, kurioje gimę, kurioje gyvena.
Vienas sudėtingiausių projektų – tunelis
Per dešimtmetį įgyvendinta daugybė miestą ir rajoną pakeitusių projektų. Vienas sudėtingiausių ir komplikuočiausių, kuris dabar plungiškias atrodantis jau kaip įprastas dalykas, – tunelinio viaduko statyba. Tai ketveri metai darbo su Viešųjų pirkimų tarnyba, projektuotojais, „Lietuvos geležinkeliais“, „Via Lietuva“ (tuomet – Lietuvos automobilių kelių direkcija). Tikras stebuklas, kad mes „įšokom“ tarp trijų projektų Lietuvoje ir buvome pirmieji, kurie įgyvendinome. Po mūsų – Mažeikiai, o Grigiškėse dar ir šiandien jis nebaigtas.
Šis projektas stipriai paskatino šiaurinės miesto dalies, esančios už geležinkelio, plėtrą. Pavyko sutvarkyti Notės, Blendžiavos gatves, vėliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos investicijos į visą pramoninę teritoriją. Džiugu, kad pavyko laimėti net tris ministerijos projektus: su nedideliu Savivaldybės lėšų prisidėjimu sutvarkėme Lentpjūvės gatvę, Salantų gatvę, trečioji bus Margirio gatvė. Tame rajone išaugo didelis prekybos centras, „Teniso slėnis“, leidžiantis plungiškiams užsiimti dar dviem sporto šakomis – tenisu ir padeliu. Per tą 10 metų laikotarpį būtent ta miesto dalis, esančioji už geležinkelio, labiausiai dinamiškai pasikeitė, rajonas tapo gyvas. Be to, ir nekilnojamojo turto vertė ten ženkliai padidėjo.
Keitėsi gatvių vaizdas
Miesto centrinei daliai labai daug davė 4 gatvių – Telšių, Minijos, Laisvės ir Rietavo – rekonstrukcijos projektas. Taip, Savivaldybės prisidėjimas didelis, bet projektas kokybiškai pakeitė miesto veidą. Sutvarkyta ne tik važiuojamoji kelio dalis, apšvietimas, bet ir pėsčiųjų bei dviračių takai įrengti. Dabar ta erdvė labai patogi, gražiai sutvarkyta, tad norisi plėtros. Todėl toliau formuojame jungtis su kitomis gatvėmis, kad susisiekimas pėsčiųjų ir dviračių takais būtų kuo kokybiškesnis.
Dirbant su „Via Lietuva“, pasirašytos trys bendradarbiavimo sutartys. Viena iš jų praktiškai įgyvendinta: Savivaldybė, nedaug prisidėdama (apie 100 tūkst. Eur), Kuliuose sutvarkė Aušros, Liepų gatves, įrengti šaligatviai, apšvietimas, vandens nuvedimas, sutvarkytas asfaltas. Miestelis stipriai atsigavo ir tuo tikrai džiaugiamės. Dar turėtų būti sutvarkytas žvyro dangos kelias į Reiskių pusę. Tuomet tas projektas jau bus visai pabaigtas.
Kita sutartis – dėl Birutės, Stoties bei Dariaus ir Girėno gatvių. Stoties bei Dariaus ir Girėno gatvės ekspertizę jau praėjusios, dabar dirbame su „Via Lietuva“, kad galėtume judėti toliau. Birutės gatvės projektas – dar ekspertizės stadijoje. Sutvarkius šias gatves, realiai būtume sutvarkę visus įvažiavimus į Plungę. J. Tumo-Vaižganto ir Žaltakalnio gatvių projektas, kaip pamename, užtruko, bet dabar matome, kaip puikiai jos atrodo.
Puikių projektų „vėrinėlis“
Labai džiaugiuosi, kad Savivaldybės tarybos narius pavyko įtikinti bendru sutarimu pritarti profesoriaus Algirdo Žebrausko pasiūlytai koncepcijai – Regioninės plėtros lėšomis kardinaliai keisti miesto veidą. Tas vėrinėlis, kurį suvėrėme – buvęs stadionas, Babrungo slėnis, Laisvės alėja, Plungės jūros pakrantės – ženkliai pakėlė mūsų kartelę. Dabar patys galime tuo džiaugtis ir didžiuotis. Ir gyventojų pritarimo sulaukėme. Netgi tada, kai, tvarkant Laisvės alėją, reikėjo išpjauti senas liepas. Žmonės nesipriešino, patikėjo, kad skurdžiai ir niūriai atrodantį miesto veidą galima ir reikia keisti. Ir tai buvo didelis postūmis į priekį. Ir Plungės jūra tapo gyva – šiandien turime ne tik sutvarkytas pakrantes, bet ir plaukiojančius laivelius, vandens dviračius, vaikštinėjančius žmones.
Džiaugiuosi ir tuo, kad šiemet bus sutvarkytas vienas skaudžiausių „šašų“, kuris Plungę ypač bjaurojo. Tai – stotis. Projektas nebuvo greitas, nes derinti reikėjo ir su „Via Lietuva“, ir su „Lietuvos geležinkeliais“. Sprendiniai pareikalavo daug diskusijų, nes keičiantis „Lietuvos geležinkelių“ vadovams, keisdavosi ir pozicija. Bet mums pavyko! Autobusų ir geležinkelio stotis bus puiki. Manau, net Lietuvos mastu mūsų stočių sujungimas bus vienas labiausiai pavykusių projektų. UAB „VVARFF“ jau baigia darbus, turėsime puikiai sutvarkytą erdvę, tad nebereikės raudonuoti prieš žmones, sakiusius, kad mūsų stotis „kvepia“ 1945-aisiais.
Sporto objektai
Plungės rajono savivaldybė pagal sportinius pasiekimus visuomet būdavo tarp penkių geriausiųjų Lietuvoje, bet sporto bazę turėjom labiau nei apgailėtiną. Galvojom, svarstėm ir priėmėm sprendimus, kurie šiandien duoda gerus rezultatus. Vienas pirmųjų sprendimų – beprecedentis, kai patvirtinome trejų metų Plungės futbolo vystymo planą, šiai sporto šakai kasmet skirdami beveik po 100 tūkst. Eur. Sutvarkėm infrastruktūrą – TVM stadione pakeitėme dangą, įrengėme apšvietimą, tribūnas ir kt. Be to, visą Plungės futbolą sujungėme į vieną struktūrą, o tai davė labai gerą efektą. Šiandien „Plungės futbole“ – beveik 500 berniukų ir mergaičių, filialas Rietave ir puikūs rezultatai. Džiaugiamės tuo proveržiu. Ir šiandien, matant, kad „Babrungas“ pirmojoje lygoje užima trečiąją poziciją, akivaizdu, kad pasirinkta gera kryptis, kad investicijos 110 procentų pateisino visus lūkesčius.
Dar vienas sportinis objektas, kurio plungiškiai neturėjo 30 metų, – baseinas. Savivaldybės taryba baseino projektą tvirtino tris kartus ir tik pastarasis buvo įgyvendintas. Esu dėkingas tuometinei Sauliaus Skvernelio Vyriausybei, tuometiniam Vyriausybės kancleriui Algirdui Stončaičiui, kad bendrų pastangų dėka mums pavyko tą projektą įgyvendinti. Žinoma, Savivaldybės prisidėjimas didžiulis – apie 60 proc., bet rezultatas – fantastiškas. Tik metai kaip baseinas veikia, bet jo užimtumas didelis, jau ir plaukimo būrelis yra, ir varžybos vyksta. Džiaugiuosi ir tuo, kad SRC pavyko pritraukti puikių trenerių, tarp kurių – iš Panevėžio atvykusi olimpiečio Dano Rapšio sesuo Dominyka Rapšytė. Baseinas – ne tik sportui, jame – ir sūkurinė vonia, pirčių zona, ledo kambarys. Tai kai Plungės gyventojai reiškia pretenzijas dėl senosios pirties, visada pasiūlau alternatyvą – nueiti į baseiną, kuriame net trys pirtys.
Šalia baseino auga nauja sporto salė, kurios statybą baigti tikimės kitais metais. Tai bus 1500 vietų arena, atversianti dideles galimybes kitoms sporto šakoms, ypač – krepšiniui. Šiemet Plungės „Olimpas“ parodė fantastišką rezultatą – laimėjo RKL. Puikiai žaidžia ir 3 x 3 komanda. Senoji, vadinamoji „Minijos“ salė, nors turi gerą aurą, bet jau atgyvenusi. Krepšininkams reikia naujos ir jie ją turės.
Šiais metais turėsime ir dar vieną naują sporto objektą – irklavimo bazę. Treneriai Edmundas Gelčinskas ir Arvydas Vaitkus išugdė ne vieną Lietuvos čempioną, Plungėje savo kelią pradėjo ir Pasaulio čempionas Henrikas Žustautas. Plungiškių irkluotojų pasiekimai visada buvo vieni geriausių, o bazė – viena prasčiausių. Dabar irkluotojai turės puikias sąlygas. Ir treniruotis, ir varžyboms organizuoti.
Kiti sutvarkyti sportiniai objektai – „Saulės“ gimnazijos stadionas, krepšinio aikštelės, neseniai baigtas Senamiesčio mokyklos stadionas, kuris pritaikytas lengvajai atletikai. Panaudojant „Interreg“ lėšas, sutvarkytas Kulių stadionas. Atnaujinta Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos sporto salė. Šios mokyklos stadione bus įrengtas apšvietimas. Gaila, kad šiemet dėl teisinių ginčų negalėjome įrengti velotrasos, bet kitais metais padarysime. Girdime ir dar vieną plungiškių prašymą – įrengti laipiojimo sienelę. Ji galimai atsiras šalia velotrasos.
Proveržiai – ir kultūroje
Žvelgdamas į kultūros sritį, prisimenu, jog atėjęs į mero pareigas, Plungės kultūros centrą radau gal kokius 7 metus renovuojamą. Įstaiga kiek gaudavo lėšų iš Kultūros ministerijos, iš VIP, tiek pamažu ir judėjo į priekį. Džiaugiausi, kai per dvejus metus renovacijos procesą pavyko pabaigti. Šiandien turime kultūros centrą, kurio išorę gal jau ir norėtųsi atnaujinti, tačiau viduje jis – vienas moderniausių tarp rajoninių kultūros centrų, su puikia koncertine sale. Ir tai labai svarbu, nes kultūros centre veikia bene 24 kolektyvai, o tai reiškia, kad gausus būrys plungiškių čia bent kartą per savaitę ateina į užsiėmimus. Už platų veiklų spektrą ir puikius rezultatus esu dėkingas direktoriui Romui Matuliui – fantastiniam žmogui, didžiulį autoritetą turinčiam kultūros srities lyderiui ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.
Vienas didžiausių proveržių kultūroje – Plungėje atsiradęs simfoninis orkestras, veikiantis jau kelerius metus ir vis labiau save atskleidžiantis. Ir šiemet Plungės miesto šventės pagrindiniame koncerte, sutraukusiame tūkstančius žmonių, skambėjo būtent mūsų orkestras, pristatęs bendrą programą su Linu Adomaičiu. Tai rodo, kad kultūrą gebame ne tik nusipirkti, bet ir patys sukurti.
Tikiuosi, kad investuodami į kultūrą sukursime dar daugiau, o paskutinė ir viena didžiausių investiciją – jau išpakuotas, bet dar nesuskambėjęs fortepijonas.
Kad mūsų kultūros srities pasiekimai dideli, įrodė ir liepą įvykusi 100-mečio Lietuvos dainų šventė, į kurią Plungė išsiuntė apie 650 dalyvių. Akivaizdu: jei kultūros nepuoselėsi, neužauginsi pas save, tai realiai jos ir nebus. Nusipirkti koncertą, nuvažiuoti į renginį Vilniuje, Klaipėdoje ar Rygoje nėra sudėtinga, bet kultūrai sukurti reikia ir darbo, ir talento. Plungės kultūros centrui tai pavyksta.
Kaimo vietovėse pasiteisino daugiafunkciai centrai. Kantaučiai – vienas geriausių pavyzdžių, kaip tvarkytis: atnaujintame pastate – kultūros centras, biblioteka, medicinos punktas ir vaikų darželis, kurio kaimas neturėjo keliasdešimt metų. Dabar visas objektas išnaudojamas, viskas po ranka. Panašiai ir Šateikiuose – po vienu stogu kultūros centras, bendruomenė, seniūnija ir Platelių meno mokyklos filialas.
Kalbant apie Platelių meno mokyklą, džiugu, kad ji išsiplėtė ir savo filialus turi visuose miesteliuose, taip mūsų rajono vaikams suteikdama galimybę ugdyti meninius sugebėjimus. Ir kolektyvų atsiranda. Pavyzdžiui, Šateikiai – tikras unikumas. Vietoj vieno kolektyvo, dabar – visas pulkas dainuojančių, grojančių, šokančių, vaidinančių. Kaimas taip sujudėjęs, kad, duok Dieve, kiekvienam tokio judesio. Už tai dėkingas esu ir Akvilinai Bertašiūtei, ir Danutei Šatkuvienei.
Kulių kultūros centre taip pat tvarkėm sceną, apšvietimą, stogą, bet didžiausias proveržis čia įvyko, kai atsikėlė Raimonda ir Valentinas Masalskiai, kurių indėlis – didžiulis. Sofijos festivalis, pritraukiantis tūkstančius žmonių, – jų idėja. Ačiū Masalskiams, ačiū ir Kulių kultūros centrui, bendruomenei „Alantas“, kuri kartu su Savivaldybe, panaudojant Norvegijos finansinių mechanizmų lėšas, sutvarkė gerokai apleistą pastatą, įkurdami jame „Kultūros virenę“, turinčią ne tik naujas sienas, bet ir puikų turinį. Čia ačiū tariu Agnei Alčauskienei ir jos kolektyvui, Raimondai Masalskienei. „Virenėje“ – daug jų idėjų ir sinergijos. Net ir kultūros ministro Simono Kairio atsiliepimai apie šį objektą – patys geriausi.
Per tą laikotarpį daug nuveikėme ir kunigaikščių Oginskių rūmuose – Žemaičių dailės muziejuje. Didelis proveržis atnaujinant rūmus, žirgyną. Didelių pastangų dėka žirgynui, kuris buvo jau avarinės būklės, pavyko gauti lėšų. Objektas tvarkomas, bet dar nebaigtas. Numatyti dar du projektai, jiems jau pateiktos paraiškos, tikimės gauti lėšų ir per kelerius metus darbus užbaigti. Natūralu, kad akys krypsta ir į šonines oficinas. Laukia ir darbai lauke – norisi, kad atsirastų didelis rožynas, basketai, kurie yra suprojektuoti. Norėčiau, kad ir Žemaičių dailės muziejaus veikla būtų dar aktyvesnė.
Atgijęs ir fantastiškai veikia mūsų Turizmo informacijos centras. Ne be reikalo Sandra Kasmauskienė šių metų parodoje „Adventur“ surengtų turizmo sėkmingiausiųjų apdovanojimuose pateko tarp pačių geriausių. Ačiū, kad sugeba taip tvarkytis.
Pokyčiai švietimo įstaigose
Kai pradėjau dirbti, viena Savivaldybės teikiama paslauga buvo ypač prastos kokybės. Tai darželiai. Visą vasarą jie neveikdavo, žiemą būdavo šalti, nes mediniais langais. Be to, ir vietų juose nuolat trūkdavo. Dabar tai jau ir pamiršome. Vasarą tėvams nebereikia sukti galvos, kur padėti savo mažuosius, nes darželiai dirba visus metus. Langai pakeisti, tad ir šalti nebereikia. Prisidedant bendruomenei, kapitališkai sutvarkytas Prūsalių vaikų darželis, jame atidaryta naujų grupių. Darželius turime ir kitose kaimo vietovėse – Kantaučiuose, Šateikiuose, Alsėdžiuose, Žemaičių Kalvarijoje ir kitur. Keturios naujos grupės atidarytos įsteigus „Vėrinėlį“ – „Raudonkepuraitės“ filialą. Po papildomą grupę atsirado ir „Saulutėje“, „Vyturėlyje“. Šiuo metu šioje srityje praktiškai tenkiname visus gyventojų poreikius.
Dar džiaugiuosi, kad darželiai palaikė ekologinio maitinimo idėją ir, pavyzdžiui, „Rūtelė“ yra visiškai perėjusi prie ekologinių nacionalinės kokybės produktų naudojimo. Kiti darželiai taip pat juda ta linkme. Tikimės, tai patiems mažiausiems padės formuoti teisingus mitybos įpročius.
Gera kryptimi juda ir mokyklos. Alsėdžių bendruomenės iniciatyva šio miestelio gimnazijoje jau prieš kelerius metus atsisakyta centralizuoto maitinimo. Nuo praėjusių metų – „Ryto“ pagrindinė, nuo šių metų – Senamiesčio mokykla. Maisto kokybė pagerėjo, kainos nesikandžioja. Vadinasi, sumanymas pasiteisino. Su Senamiesčio mokyklos vadovu aptarta ir tai, kad mokykla pereis prie ekologinių produktų. Nes jei darželiuose pradedame vaikus pratinti prie gero maisto, tai mokyklos turėtų tai pratęsti. Iš kitų mokyklų tikimės to paties.
Vienas iš senesnių su vaikų sveikatingumu susijęs projektas, kurį įgyvendinome kartu su „Rotary“ klubu, – kad vaikai sėdėtų ne ant kėdučių, o ant kamuolių, taip stiprinant nugaros raumenis ir saugant stuburą nuo iškrypimo. Pirmasis įsitraukė „Vyturėlio“ darželis, paskui kamuolių buvo nupirkta ir kitiems. Dar turime minčių, bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, į vaikų mitybos racioną įtraukti šilauoges. Jos turi daug liuteino, tad pagerintume mūsų mažųjų regėjimą.
Per šią vasarą gerokai pasikeitė „Saulės“ gimnazija, „Ryto“, Senamiesčio mokyklos, Akademiko Adolfo Jucio progimnazija. Didžiuliai pokyčiai įgyvendinti panaudojant Tūkstantmečio mokyklų programos lėšas. Vienas iš didžiausių proveržių, startavęs prieš 24 metus, kuomet aš dar buvau Seimo narys, tai šiemet įvykęs Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos virsmas į Žemaitijos kadetų gimnaziją. Pokyčiai įgyvendinti ne tik Alsėdžiuose, bet ir Kulių bei Žemaičių Kalvarijos gimnazijose, kuriose, prijungus jas prie Alsėdžių, išsaugota galimybė teikti gimnazinį ugdymą. Tam kad šią galimybę išsaugotume, reikėjo keisti Švietimo įstatymą. Ir jis pakeistas, dirbant kartu su Seimo nariais Jonu Varkaliu, Jurgiu Razma, Algirdu Stončaičiu, Giedriumi Surpliu. Džiugu, kad už šį pokytį balsavo visi 96 tądien posėdyje buvę parlamentarai.
Per tą laiką daug investuota į Kulių gimnaziją. Ne vienerius metus vykdytas ištęstinis VIP projektas, padedant Seimo nariams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, pritraukta daug lėšų. Šiemet – taip pat, tad sutvarkyta aktų salė, patalpos, į kurias persikels biblioteka, ir kitos erdvės. Aplinkos kokybė – visiškai kitokia, nei buvo.
Iš švietimo įstaigų dar norėčiau išskirti projektą, kuriam skirta mažiau dėmesio. Tai – Specialiojo ugdymo centro, kuriame ugdomi vaikai su negalia, su sutrikimais, atnaujinimas. Baigus šį projektą, centras aptarnaus ne tik Plungės, bet ir viso regiono – 16–17 savivaldybių – vaikus. Projektas išties didelis, darbai bus baigti rugsėjį, o iki kitų metų birželio turi būti supirktos priemonės, transportas. Mūsų prisidėjimas – iki 3 mln. eurų, bet neseniai lankėmės ir galime konstatuoti, kad vaizdas tikrai vertas tų pinigų.
Socialinė sritis
Visą tą laiką buvo ką veikti ir socialinėje sferoje. Paslaugos namuose buvo teikiamos tik dviejose seniūnijose, dabar – visame mieste ir visose seniūnijose. 100 procentų pasiteisinusi paslauga – integrali pagalba, kurios poreikis didžiulis ir kurią dar reikėtų plėsti. Nors buvo kaišiojami pagaliai, pavyko išplėsti socialinio būsto fondą: puikus projektas Narvaišiuose, kur po vienu stogu telpa biblioteka, bendruomenė ir socialiniai būstai, taip pat – Varkaliuose, kur sykiu įsikūrė biblioteka, seniūnija, socialiniai būstai.
Neseniai atidarėme Bendruomeninius vaikų globos namus, dvejus Grupinio gyvenimo namus žmonėms su psichikos ir proto negalia. Tai visiškai naujas, bet, atrodo, pasiteisinęs projektas. Kaip ir ką tik atidarytos socialinės dirbtuvės, kurias lanko GGN gyventojai. Buvo siūlymų Grupinio gyvenimo namus įrengti rekonstravus senus pastatus, mes nusprendėme statyti naują ir nesigailime. Sąlygos – puikios. Beje, dar vieni Grupinio gyvenimo namai bus pastatyti Birutės gatvėje.
Paslaugų sprektras vis plečiamas
Žinote, kai kinai vienas kitam nori palinkėti blogo, linki gyventi permainų laikais. Plungės ligoninė, o ir visa sveikatos apsaugos sistema nuolat gyvena permainomis. Ačiū Savivaldybės tarybos nariams, kad patvirtino naują ligoninės vadovą Remigijų Mažeiką, kuris su tomis permainomis puikiai susidoroja. Savivaldybė gali remti, gali investuoti, bet reikalingas žmogus, kuris suprastų sistemą, žinotų teisinę bazę, matytų viziją. Džiaugiuosi, kad Remigijus Mažeika būtent toks žmogus yra. Tad pajudėjimas Plungės ligoninėje – išties didelis. Įstaiga įsigijo naują rentgeno aparatą, kompiuterinį tomografą, mamografą, kuris moderniausias apskrityje, rugsėjo pabaigoje Plungėje turėsime ir branduolinį magnetinį rezonansą. Visi tyrimai – vietoje. Sukomplektuotas ir kolektyvas. Nors buvusio sveikatos apsaugos ministro pozicija Plungės atžvilgiu kartais būdavo nepalanki, užsispyrimo dėka reikalai juda – Savivaldybės tarybai pritarus, šiemet įstaigai skirta 712 tūkst. Eur Priėmimo ir skubios pagalbos skyriui statyti. Paslaugų spektras Plungės ligoninėje vis daugėja, viena iš tokių – Skausmo klinika, kuri yra vienintelė tokia visoje Žemaitijoje. Džiaugiamės, kad ligoninėje pavyko išlaikyti visos apimties chirurgiją, intensyvią terapiją, intensyvią priežiūrą. Geras sukomplektavimas ir žinojimas, kas ką daro, duoda puikų efektą. Kaip rajono ligoninė esame viena stipriausių Lietuvoje. Ir tai – ne be direktoriaus ir kolektyvo įdirbio.
Turime ir kokybiškai dirbantį Visuomenės sveikatos biurą, daug padėjusį kovido laikotarpiu, dalyvaujantį visuose renginiuose, besirūpinantį mūsų sveikata. Išmokyti žmones sveikos gyvensenos – ilgas procesas, bet su biuro vadovės Daivos Zablockienės užsispyrimu ir geru kolektyvu galima daug padaryti.
Auganti ir modernėjanti pramonė
Sparčiai į viršų kyla ir Plungės pramonė. Esame vieninteliai apskrityje parengę ir vystantys tris regioninės svarbos projektus. Du projektai – „Litspringo“ ir greta esančios „Baltic non woven“ gamyklos. Tai pasiteisino. Žmonės turi geras darbo vietas, įmonės, atsiradusios nuo nulio, – vienos didžiausių mokesčių mokėtojų rajone. Atsinaujino ir plečiasi ir kitos pramonės įmonės: „Litnaglis“, „Hovden“, „Vičiūnai“, „V. Padagas ir Ko“. Džiaugiuosi pokyčiais ir postūmiu.
Vyriausybės, premjerės Ingridos Šimonytės pagalba pavyko nutiesti 117-ąją geležinkelio atšaką nuo stoties iki pramonės rajono. Tai sumažins kai kurių pramonės įmonių kaštus, jos galės greičiau, lengviau, pigiau gabentis atvežamą ir išvežamą produkciją, kartu ir kitoms įmonėms krovos aikštelės bus laisvesnės.
Džiaugiamės „Spiečiumi“, išleidusiu jau ne vieną pasitobulinusių verslininkų laidą. Puikiai dirba Jurgita Niunevė, puikūs jos projektai. Džiugina ir dar viena jos ir Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus iniciatyva – steigti Plungės klubą, vienijantį jaunesnius, labai geranoriškai į Plungę žiūrinčius žmones. Jie domisi mūsų projektais, įsitraukia į svarstymus, dalijasi patirtimi. Nepaisant to, kad žmogus šiandien gyvena Vilniuje, Londone ar Niujorke, jis yra plungiškis, Plungė jam svarbi. Ir tai džiugina.
Randame bendrą kalbą
Puikus kontaktas užsimezgė su religinėmis bendruomenėmis. Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyksta Miesto švenčių koncertai, atestatų įteikimo abiturientams ceremonijos. Puiku, kad pavyko bažnyčią aptvarkyti, įrengti lauko apšvietimą. Žinoma, tai kainuoja, bet miestas tapo žymiai gyvesnis. Investuota ne tik į Plungės, bet ir į Platelių, Beržoro, Kantaučių, Žlibinų, Stalgėnų bažnyčias. Žinoma, daug prisideda ir gyventojai.
Šaunios ir visuomeninės iniciatyvos. Visai neseniai sulaukėme iš Plungės kilusio, užsienyje gyvenančio verslininko, žinomo mecenato Žilvino Mecelio dukros Irmos pasiūlymo žalesne padaryti kažkurią miesto erdvę, pasodinant miesto parką. Idėja tikrai puiki. Įspūdingas buvo Lino Vaitkevičiaus suorganizuotas labdaros ir paramos koncertas, skirtas padėti vaikams su negalia. Taip pat ir Lino Ramanausko suorganizuotas koncertas, kurio metu surinktos lėšos skirtos Kantaučių bažnyčios vargonams restauruoti. Taigi šaunios iniciatyvos, pradėtos nuo „supermiesto“, vis dar gyvos. Reikia tik leisti žmonėms išsakyti tas iniciatyvas, kurias jie yra sugeneravę, ir padėti rasti būdų jas įgyvendinti.
Manau, tik laisvas žmogus gali kurti, o aš džiaugiuosi, kad plungiškiai turi laisvą dvasią, kad randame bendrą kalbą, ir tikiuosi, kad tas geras įdirbis, skatinantis judėjimą į priekį, bus tęsiamas.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
