2015 m. Savivaldybių tarybų rinkiminis laikotarpis išskirtinis ne tik tiesioginiais merų rinkimais, bet ir tuo, jog Vyriausioji rinkimų komisija pirmą kartą atkreipė kandidatų dėmesį į politinės reklamos socialiniuose tinkluose žymėjimo svarbą. Kol kandidatai džiūgauja pigios ir efektyvios reklamos socialiniuose tinkluose galimybėmis, nevyriausybinių organizacijų atstovai nerimauja dėl sparčiai augančio nežymėtos politinės reklamos socialiniuose tinkluose skaičiaus.
Šiuo metu Lietuvoje beveik 1,2 milijono gyventojų naudojasi socialiniu tinklu Facebook. Didžioji jų dalis – pilnamečiai šalies gyventojai. Į išmaniąją auditoriją nusitaikę politikai priešrinkiminiu laikotarpiu aktyviai išnaudoja socialinių tinklų teikiamas galimybes: organizuoja susitikimus su rinkėjais, platina agitacinę medžiagą, pasitaiko atvejų, kadaFacebook tampa ir politinių oponentų kovų lauku.
Per pastaruosius keturis mėnesius aktyvūs piliečiai visuomeninei organizacijai “Baltosios pirštinės” savanoriai pranešė apie daugiau nei 200 galimų rinkimų tvarkos pažeidimų, 121 – susijęs su politine agitacija. Didžioji dalis jų – apie netinkamai arba visai nepažymėtą politinę reklamą socialiniuose tinkluose. Pasak organizacijos atstovų, prasidėjus rinkimų savaitei, pranešimų apie tokio tipo pažeidimų skaičius sparčiai auga.
“Pastebime, kad politikai naudojasi paskutinėmis galimybėmis pasiekti rinkėjus: pildo savo rinkiminių pažadų sąrašus, agituoja rinkėjus balsuoti ir kitaip lenkia piliečius į savo pusę. Tai suprantama, tačiau kandidatai neturėtų pamiršti, jog socialiniai tinklai – viešoji erdvė, kuriai galioja politinės reklamos žymėjimo taisyklės,” – teigė “Baltųjų pirštinių” vadovas Simas Simanauskas.
Praėjusių metų lapkričio mėnesį Vyriausioji rinkimų komisija rinkimuose besiruošiančioms dalyvauti partijoms ir rinkimų komitetams išplatino rekomendacijų paketą apie politinės reklamos socialiniuose tinkluose žymėjimo tvarką. Jame numatoma, kad internete skleidžiama politinė reklama turi būti žymima kaip reklama spaudoje arba televizijoje priklausomai nuo formos. Visais atvejais reikalaujama nurodyti „Politinė reklama” (arba „Rinkimų agitacija”) ir lėšų šaltinis. Visuomeninės organizacijos “Baltosios pirštinės” vadovo teigimu, nepaisant VRK rekomendacijų, politinės reklamos žymėjimo pažeidimus daro visos partijos, o kai kurios ant to pačio grėblio lipa daugiau nei du kartus.
“Susidaro įspūdis, kad kai kurie politikai žaidžia savotišką žaidimą: pastebės kas nors, kad reklama nežymėta ar ne. Didžioji dauguma kandidatų, sulaukę piliečių raginimo, klaidą bando taisyti prie agitacinės vaizdinės medžiagos pridėdami užrašą, jog tai – politinė reklama. Ar tai teisingas reklamos žymėjimas? “Baltųjų pirštinių” vertinimu – ne, tačiau tai tikrai geriau nei jokio reklamos žymėjimo, “ – sakė S. Simanauskas.
Visuomeninės organizacijos “Baltosios pirštinės” vadovo teigimu, pagal VRK rekomendacijas tesingai pažymėta politinė reklama, skirta socialiniams tinklams, būtų laikoma agitacijai skirta vaizdinė medžiagą, kurioje aiškiai matytųsi politinės reklamos žyma.
“Socialiniai tinklai sukurti taip, kad juose skleidžiama informacija būtų lengva dalintis. Natūralu, kad toks yra irFacebook besireklamuojančių kandidatų interesas. Kita vertus, bet kurio piliečio interesas suprasti, kokiu tikslu jį pasiekia viena ar kita informacija. Politinės reklamos žyma niekada nepasimes, kai ji puoš agitacijai skirtą vaizdinę medžiagą, o ne taps lyg tarp kitko užrašytu sakiniu, kurį pamesti labai paprasta,” – sakė “Baltųjų pirštinių” vadovas S.Simanauskas.
Šiuo metu visoje Lietuvoje “Baltųjų pirštinių” savanorių veiklą organizuoja virš 70 asmenų, daugiau nei 800 registruotų savanorių regionuose telkia komandas, kurios stebės išankstinį balsavimą, balsavimą specialiuosiuose paštuose ir namuose, o rinkimų dieną pasklis po skirtingas rinkimų apylinkes. “Baltųjų pirštinių” veiklos organizavimu ir savanorių koordinavimu užsiimti gali tik jokiai politinei partijai nepriklausantys asmenys, tuo tarpu “Baltųjų pirštinių” savanoriais yra kviečiami tapti visi, sklandžią rinkimų eigą užtikrinti norintys piliečiai.
2014 -2015 m. “Baltųjų pirštinių” veikla yra finansuojama Pilietinės visuomenės instituto 2014–2016 m. įgyvendinamo projekto „Sąmoningas ir aktyvus piliečių gyvenimas viešajame gyvenime“. Projektas finansuojamas Europos Ekonominės Erdvės Finansinio Mechanizmo NVO programos Lietuvoje. Norvegijos Karalystė, Islandijos Respublika ir Lichtenšteino Kunigaikštystė, siekdamos prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos Ekonominėje Erdvėje (EEE), sukūrė EEE ir Norvegijos finansinius mechanizmus. EEE finansinio mechanizmo parama yra skirta 15-ai šalių (12 naujųjų Europos Sąjungos šalių, taip pat Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai), o Norvegijos finansinio mechanizmo parama yra skirta 12 naujųjų Europos Sąjungos šalių. Antrasis EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų laikotarpis apima 2009 – 2014 metus. Šiuo laikotarpiu šalims paramos gavėjoms iš viso skirta 1 milijardas 79 milijonai eurų (Lietuvai – 84 milijonai eurų) Norvegijos ir EEE paramos įvairiems projektams šalyje įgyvendinti. Planuojama, kad parama bus paskirstyta iki 2014 m., o paramos įgyvendinimo laikotarpis tęsis iki 2016 m. vidurio.
