Palangoje, Gėlių gatvėje, įsikūręs viešbutis ir teniso aikštynas liks valstybės rankose – Vyriausybė nutarė kompleksą perduoti Palangos savivaldybei. Pastaroji žada nekeisti objekto paskirties ir čia įrengti sporto bazę tenisininkams.
Nors skelbiama, kad į komplekso atnaujinimą buvo investuoti keli milijonai eurų, tačiau dabar jie atrodo gana apleisti. Iš viso teritorijoje yra septynios teniso aikštelės, o vienoje jų įrengta tribūna, kad žiūrovai galėtų stebėti varžybas. Viešbučio pastatas tvarkingas, bet uždarytas, o teritorijoje jaučiasi šlapimo kvapas. Tačiau, regis, greitai situacija gali pasikeisti. Vyriausybė gegužės pabaigoje nutarė kompleksą perduoti Palangos savivaldybei.
Ne valstybės užduotis valdyti viešbutį
Kol kas kompleksą valdo Kūno kultūros ir sporto departamentui (KKSD) pavaldi valstybės įmonė „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“. Prieš metus departamento vadovas Edis Urbanavičius planavo perduoti bendrovę Turto bankui, kad šis parduotų visą įmonės turtą.
„Valstybė neturėtų valdyti viešbučio, tai yra verslo objektas. Verslas su viešbučiais Palangoje puikiai tvarkosi ir valstybei neapsimoka turėti tokį turtą, kuris net nelabai efektyviai naudojamas. Be to, šis objektas buvo nekonkurencingas. Jeigu ten būtų milijoniniai pelnai, tai gal galima būtų svarstyti, kad iš jo valstybė gauna naudos, bet šiuo atveju čia jokios naudos nebuvo“, – 15min sakė KKSD vadovas.
Paklausus, kaip vertina, kad pastatų kompleksas perduodamas Palangai, o ne parduodamas, E.Urbanavičius tikino šio sprendimo komentuoti nenorįs.
„Čia jau ne mano apsisprendimas, tai Vyriausybė priima sprendimus. Kokį priima, tokį mes turime vykdyti. Nenorėčiau kištis ir vertinti, nes mūsų niekas neklausia“, – kalbėjo jis.
Saugo objektą nuo daugiabučių statytojų
Palangos meras Šarūnas Vaitkus, besipriešinęs komplekso pardavimui, sakė, kad kurorto plėtrai būtina plėsti ir sporto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas miesto gyventojams ir turistams sportuoti ištisus metus, o tam reikia išlaikyti esamas sporto bazes. Jo nuomone, kompleksą perdavus Turto bankui ir jį pardavus, jo vietoje iškiltų daugiabučiai.
„Savivaldybė deda visas pastangas kovoti su kotedžų ir bendrabučių statytojais, kurie geriausiose miesto vietose, siekdami greito pelno, užstato teritorijas net nesistengdami galvoti apie perspektyvą, apie ilgalaikius projektus bei kurorto paslaugų plėtrą. Gyvenamųjų namų Palangai užtenka – mums reikia orientuotis į sveikatinimo, sporto, pramogų objektų statybą“, – teigė jis.
Š.Vaitkaus teigimu, jei kompleksas bus perduotas Palangai, čia veiktų sporto bazė – būtų rengiamos stovyklos, sudarytos sąlygos treniruotis. Viešbutis taip pat būtų perduotas ir čia galėtų gyventi sportininkai, tačiau jį valdytų savivaldybė.
Paklausus, kiek kainuotų objekto remontas, nes iš pažiūros jis apleistas, Palangos meras teigė, kad sutvarkyti reikėtų tik teniso kortus ir padengti dabar jį valdančios bendrovės skolas.
„Apgyvendinimo objekto remontuoti nereikės – jis yra gana geros būklės. Palangos miesto savivaldybė skirtų lėšų einamajam teniso aikštynų remontui bei šiandien nuostolingos teniso bazės skoloms padengti. Lėšos šių metų Palangos miesto biudžete tam yra numatytos“, – sakė jis.
Bandė parduoti privatiems investuotojams
15min rašė, kad KKSD norėjo atsisakyti nuostolingai veikiančios Palangos teniso aikštynų ir viešbučio kompleksą valdančios uždarosios akcinės bendrovės „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“.
Buvo teigiama, kad bendrovės „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“ įstatinis kapitalas neatitinka realios situacijos.
2009 metais kiek daugiau nei už 6,2 mln. litų buvo atliktas bendrovės turto kapitalinis remontas iš Valstybės investicijų programos skirtų lėšų. Tais pačiais metais KKSD parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo turėjo būti padidintas uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas papildomu 6 208 728 Lt įnašu, išleidžiant 6 208 728 paprastųjų vardinių akcijų ir jas perduodant valstybei.
Tačiau šis nutarimo projektas Vyriausybėje priimtas nebuvo motyvuojant tuo, jog tuo metu lėšos iš Valstybės investicijų programos jau buvo perduotos, paskirstytos ir panaudotos.
2009 m. Vyriausybė atmetė nutarimo projektą, motyvuodama, jog siekiama įsiterpti į jau pasibaigusius teisinius santykius ir būtų prieštaraujama tikrumo ir jį papildančiam Lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį) principams.
Viktorija Karsokaitė / 15min.lt
